Renovuotas Musninkų istorinis pastatas: čia susitiks praeitis, dabartis ir ateitis

Lyg prie mamos prisiglaudus mažoji ką tik renovuota istorinė Musninkų mokyklėlė prie Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos. Mokyklos kieme, kur nuolat per pertraukas šurmuliuoja ir žaidžia mokinukai, lyg iš pelenų prisikėlė pastatas, kuriame kadaise mokėsi dabartiniai Musninkų senjorai, kur buvo kalinami Nepriklausomybės kovų savanoriai. Dar jį renovuojant neoficialiai gavo Žalio namo vardą. Paklausk bet kurio musninkiečio, kur rasti žalią namą – nurodys kelią į čia.

Patalpose, kur kadaise mokėsi pradžioj dvi, vėliau ir keturios mokinių klasės, vos tilpo žmonės. Tiek daug norinčių pasidžiaugti susirinko.

Steponas Mažrimas pasakojo, kad šis Musninkų kultūros puoselėtojų bendruomenės „Spindulys“ atgaivintas pastatas bus skirtas krašto istorijai, kad ji maitintų tas atžalas, kurios augs Musninkuose.

Pastato renovacijos rėmėjai: Marija Bareikaitė Remienė, Saulius Prielgauskas, Juozas Kalinauskas, Alvydas Rolis, Laimutė ir Eugenijus Žitlinskai. Už medžiagas dėkota Nijolei ir Algirdui Didžiokams. Darbais prisidėjo Gintaras Drumsta, Jonas Gelažūnas, ata Albertas Brasiūnas ir daugelis bendruomenės narių bei prijaučiančių.

Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, kunigas Marius Talutis iškilmingai pašventino bendruomenės namus, palaimino būsimus bendruomenės darbus. Kunigas Marius, kaip jam būdinga, ir vėl linksmai atviravo, kad jis neimsiąs aukos už pašventinimą, tačiau čia pat paprašė paslaugos. Jis prisipažino, kad kolekcionuoja Lietuvos himnus. Tai yra – renka vietas ir žmones, su kuriais jį giedojo. Tad jo prašymas toks neįprastas – kartu sugiedoti Lietuvos himną. Ir skambėjo himnas, lyg iš anksto choro surepetuotas…

Širvintų garbės pilietė ir musninkietė Helena Vaicekauskienė pati kadaise mokėsi šioje mokykloje. Ji ir priminė susirinkusiems jos istoriją. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose šis pastatas kaip pradinė mokykla minimas 1899 metais. 1930 -1940 metais Musninkų viršaičiu buvo Povilas Zimkus. Būtent jo vadovavimo metu mokykla išgyveno pakilimą, čia mokėsi tiek daug vaikų, kad viršaičio iniciatyva 1934 m. pastatytas dar vienas mokyklos pastatas (geltonas namas). 1944-1947 metais dalyje pastato buvo kalinami partizanai ir Nepriklausomybės kovų kariai.

Šventėje dalyvavo Povilo Zimkaus anūkas, kuris labai jaudinosi ir dėkojo už senelio atminimo saugojimą.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė dalijosi prisiminimu, kai pirmą kartą pas ją atėjo „Spindulio“ vyrai Alvydas Rolis ir Juozas Kalinauskas. Vyrai papasakojo, kur norėtų įkurdinti bendruomenę. Merė sakosi, žinojusi, kokios tai būklės pastatas ir buvo labai nustebusi tokiu pasirinkimu. Tačiau kaskart pravažiuodama ir matydama vykstančius darbus jau neabejojo, kad bendruomenės namai atgims.

Merė įteikė savivaldybės padėkas pirmininkui Alvydui Roliui, Bendruomenei dovanojo medinį suoliuką, ant kurio bus galima pasėdėti ir pasikalbėti. Seimo nario J.Pinskaus dovanos perduotos Alvydui Roliui, Juozui Kalinauskui ir Steponui Mažrimui.

Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė džiaugėsi, kad bendruomenė atkūrė naujus namus. O namai, tai ta vieta, kur dalijamasi gėriu ir šiluma.

Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos direktorė Palmira Kvietkauskienė, kurios senelis yra Nepriklausomybės kovų savanoris, o direktorės mama 1956 m baigė šią mokyklą, džiaugėsi nauja gražia kaimynyste. Direktorė visiems priminė Benjamino Frenklino (Benjamin Franklin) žodžius: „Drąsos reikia ne tik mūšyje, jos reikia ir bet kuriame buitiniame darbe“. „Tai, ką padarė šie žmonės – prilygo mūšio pergalei.“

Širvintų šaulių kuopos vadas Leonas Vaicekauskas džiaugėsi bendryste ir bendromis veiklomis su „Spinduliu“. Leonas yra vienas iš tų musninkiečių, kuriam teko mokytis šiame istoriniame pastate. Jis prisiminė, kad didžiausia pramoga būdavo žiemą kieme žaisti sniego gniūžtėmis. Vykdavo tikros kovos tarp dviejų mokyklos pastatų mokinių. Dar ir šiandien smagu jas prisiminti. Pulkininkas Vladas Lukša taip pat dalijosi prisiminimais ir sportinių varžybų laimėjimais.

Leonas Vaicekauskas buvo įpareigotas ir įteikė Lietuvos laisvės sąjūdžio įsteigtą „Nepriklausomybės kovų šimtmečio“ medalį, kuris skirtas 1920 m. Širvintų – Giedraičių – Musninkų mūšio šimtosioms metinėms atminti. Medaliu apdovanoti bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis, pagrindinis pastato restauratorius Juozas Kalinauskas ir rėmėja Nijolė Didžiokienė.

Musninkų kaimo bendruomenės vardu „Spindulį“ sveikino Asta Autukevičienė. Ji linkėjo kūrybinės sėkmės, sveikatos ir gražių idėjų puoselėjant Musninkų miestelį. Asta sakė: „Man labai džiugu, kad ne tik Širvintose gyventi gera, bet ir Musninkuose.“

Lietuvos valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas, kuris vasaroja Musninkų apylinkėse ir praėjusį rudenį Musninkams dovanojo nuostabų koncertą bažnyčioje, džiaugėsi draugystė su „Spindulio“ bendruomene. Vadovas palinkėjo, kad naujai renovuotame pastate klestėtų kultūra ir bendravimas. A.Kučinskas pažadėjo prisidėti asmeniškai bei savo ryšiais.

Kultūros centro Musninkų filialo vadovė Dalia Kiaulevičiūtė išsakė svajonę, kad prireikus sale bus galima pasinaudoti.

Viena iš „Spindulio“ įkūrėjų, ir bendruomenės veteranė Stanislava Šidagienė pasveikino pirmininką Alvydą Rolį, kad nupūtė dulkes nuo Musninkų valsčiaus istorijos, ir įteikė jam devynias rožes, sakydamas, kad viena jam, o kitos valdybos nariams. „Į puokštę sudėjau tavo didžiausius pagalbininkus,“ – kalbėjo moteris.

Širvintų rajono Vietos veiklos grupės administravimo vadovė Vita Janavičienė atviravo, kad atvyko tik padėkoti už bendrystę ir atsakingumą.

„Spindulio“ bendruomenės narys ir šių namų administratorius Kazimieras Stankevičius atviravo, kad bendruomenė ilgai galvojo, kaip padėkoti Alvydui ir Juozui. Juk vieno garaže pilna mašinų, kito – žuvys į krantą šokinėja. Tad vyrams teko traukti loterijos bilietus ir dabar teks laukti žaidimo.

Renginyje nedalyvavo nuolat talkinantis kultūros srityje, fotografas Jonas Lučiūnas, surengęs fotografijų parodą, kurioje atsispindi Musninkų krašto žmonių veidai ir istorijos.

Šventę vainikavo Gyčio Ambrazevičiaus ir Grupės koncertas. Kaip sakė vedančioji, pasirodo, čia irgi šiokie tokie ryšiai yra. Grupėje smuiku groja musninkiečio Audriaus Vaicekausko sūnus.

Dar ilgai netilo muzika ir kalbos. Pirmieji renginių planai jau numatyti – vos po savaitės – Musninkų bibliotekos organizuojama poezijos popietė „Nuskridę pienių pūkais“, eiles skaitys jų autoriai musninkiečiai.

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos autorės /