Renavo dvare atidengta skulptūra broliams Narutavičiams

Gruodžio 8 d. Renavo dvaro pergolėje iškilmingai atidengta skulptūra, skirta čia augusiems garsiems broliams Narutavičiams atminti.

Prieš šimtą metų Lietuva ir Lenkija paskelbė savo valstybių nepriklausomybę ir jų vardai atsirado Europos tautų žemėlapyje. Tad Mažeikių rajono savivaldybė kartu su akcine bendrove „Orlen Lietuva“ nusprendė abiejų valstybių šimtmettį paminėti ypatingai – pagerbti ir įamžinant brolių Narutavičių atminimą. Vienas jų – Stanislovas – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, kitas – Gabrielius – buvo pirmasis nepriklausomos Lenkijos prezidentas.

Vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia, Renavo dvare, keletą metų gyveno ateityje tapsiantys garsūs broliai. Juos mokė pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, švietėjas Laurynas Ivinskis.

Maždaug pusantro metro aukščio, pilnavidurė, lieta iš bronzos skultūra įkurdinta ant granitinio pjedestalo Renavo dvaro pergolėje. Ji vaizduoja du skirtingomis kryptimis žvelgiančius brolius vaikystėje. Skulptūros kūrėjai – architektas Algirdas Žebrauskas ir visai neseniai Anapilin išėjęs garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Darbą po skulptoriaus mirties užbaigė skulptorius Martynas Gaubas. Skulptūrą pašventino Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras kun. Robert Romanovski.

Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino Lenkijos Respublikos Prezidento kabineto vadovas, valstybės sekretorius Wojciech Kolarski, kuris perskaitė ir Mažeikių rajono savivaldybės merui perdavė Lenkijos prezidento Andrzej Duda sveikinimą, Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska, Lietuvos Respublikos Seimo narys Valius Ąžuolas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnick.

Iškilmėse taip pat dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė, akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovai, kiti garbūs svečiai.

Šiek tiek istorijos

Gabrielius Narutavičius gimė 1865 metų kovo 17 dieną Telšiuose, žemaičių bajoro, 1863 metų sukilimo dalyvio Jono Narutavičiaus ir jo trečiosios žmonos Viktorijos Ščepovskaitės šeimoje. Gyveno ir mokėsi Renavo dvare, Liepojos gimnazijoje, studijavo Peterburge. Dėl asmeninių ir politinių aplinkybių G. Narutavičius įsikūrė Šveicarijoje, gavo jos pilietybę.

G. Narutavičius garsėjo kaip gabus inžinierius, ypač elektrifikacijos srityje. Tapo profesoriumi. 1919 metų vasarą G. Narutavičius, gavęs Lenkijos vyriausybės kvietimą atvykti į Varšuvą, aktyviai įsitraukė į nepriklausomos valstybės kūrimą. 1920 metais G. Narutavičius tapo viešųjų darbų ministru. 1922 metų gruodžio 9 dieną Lenkijos Seimas po permainingų rinkimų jį išrinko Lenkijos Respublikos prezidentu. Prezidentu G. Narutavičius buvo inauguruotas gruodžio 11 dieną. O jau gruodžio 16 dieną dailės parodoje lenkų nacionalistas pistoleto šūviais jį mirtinai sužeidė. Pirmasis Lenkijos prezidentas iškilmingai ir pagarbiai buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje.

Stanislovas Narutavičius gimė 1862 metų rugsėjo 2 dieną Telšiuose, mirė 1932 metų gruodžio 31 dieną Kaune. Studijuodamas Peterburgo universitete teisę iš mokyklos buvo pašalintas už priklausymą slaptai organizacijai. Teisės studijas tęsė Kijevo Šv. Vladimiro universitete. Nuo 1887 m. gyveno Varšuvoje, dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu mokslininku L. Krzyvickiu 1890 metais leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. 1904 metais įsikūrė Brėvikių dvare. Laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. 1905 metais įsteigė Alsėdžių respubliką. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą Kauno gubernijos savivaldos instituciją — „zemstvo“. 1905 metais gruodžio 4–5 dienomis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1915 metais Kaune įsteigė teismą, kuriame buvo vartojama tik lietuvių kalba. 1917 metais išrinktas į Vilniaus konferencijos organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Darbą Taryboje baigė 1918 metų liepos 13 dieną. Grįžęs į Brėvikius, ūkininkavo savo dvare. 1932 metų gruodžio 31 dieną nusišovė Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse.

Mažeikių rajono savivaldybės inform.