Remiantis darnaus judumo vystymu, Kaune priimti nepopuliarūs sprendimai dėl automobilių statymo

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė Savivaldybės įsteigtos įmonės „Parkavimas Kaune“ inicijuotiems siūlymams – nuo liepos 1 d. keisti ir ženkliai išplėsti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonas.

ELTA yra skelbusi, jog tokį sprendimą, iniciatyvos autorių teigimu, nulėmė dažni gyventojų skundai dėl užstatomų kiemų. Nes vairuotojai tiek Centre, tiek Senamiestyje, ieškodami nemokamo statymas vietų, svetimuose kiemuose palieka savo automobilius. Apmokestinant gatves (ir kiemus), siekiama ne tik sumažinti transporto kamščius kai kuriose miesto teritorijose, bet ir skatinti asmeninių automobilių savininkus labiau naudotis viešuoju transportu, paspirtukais ar dviračiais.

Pasak BĮ „Parkavimas Kaune“ direktoriaus Justo Limanausko, parkavimo zonų plėtimas buvo numatytas prieš metus, bet situaciją pakoregavo užklupusi COVID-19 pandemija, – eismas tapo ne toks intensyvus, ir iki šiol pokyčių neprireikė. Tačiau po karantino švelninimų situacija kardinaliai keičiasi“, – aiškino rinkliavą renkančios įmonės vadovas.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė Kauno senamiesčio sklypų nėra suformuoti. Tačiau gyventojai vis tiek linkę net ir tokius kiemus užsitverti, kad būtų išvengta neprašytų svečių vizito, o kitur erdvės po namų langais ar siauros gatvelės tampa tiesiog per ankštos automobiliams.

„Įsirengti užkardus galima tik susiformavus sklypą. Kitu atveju teritorija yra atvira visiems, ir bet kuris pilietis turi teisę ja naudotis. Siekiame, kad miesto erdvės būtų patogiai praeinamos ar pravažiuojamos – kiekvienas laisvas plotas negali būti užgrūstas vien tik automobiliais. Visų centrinės miesto dalies ir Senamiesčio kiemų apmokestinimas atgrasytų atvykėlius nuo gudravimo, keliant nepatogumus vietos gyventojams“, – neabejoja Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Kauno savivaldybės atstovai priminė, kad miestas įsipareigojęs ilgainiui centrinėje dalyje pastebimai sumažinti automobilių, varomų vidaus degimo varikliais, skaičių. Tai planuojama padaryti vadovaujantis Darnaus judumo planu iki 2030 metų.

„Norėdami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, turime skatinti gyventojus rinktis alternatyvias transporto priemones. Pastaraisiais metais pastebimai atnaujinome viešojo transporto parką, nutiesėme naujus pėsčiųjų ir dviračių takus. Stengiamės, kad ypač šiltuoju metų laiku kauniečiams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis. Darnaus judumo siekia ne tik Kaunas – tai yra daugelio Europos miestų prioritetas“, – teigė eismo organizavimą mieste koordinuojantis M. Matusevičius.

Pasak J. Limanausko, gausiai statomų transporto priemonių problema anksčiau būdavo itin opi išskirtinai Kauno centre. Tačiau dinamiškas ir intensyvėjantis miesto gyvenimas diktuoja atitinkamas permainas. Tad šis klausimas tampa tikru galvos skausmu ir kitose teritorijose, ties verslo centrais bei naujai vystomais gyvenamojo būsto objektais.

Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovo Mindaugo Drąsučio, „reaguojant į kauniečių prašymus bei nusiskundimus, antradienį vykusiame Tarybos posėdyje pritarta siūlymui plėsti apmokestintas teritorijas, įvedant rinkliavas naujose gatvėse ir visuose Senamiesčio bei Naujamiesčio kiemuose. Tuo pačiu nuo liepos 1-osios teks mokėti Savivaldybei rinkliavas ir statant automobilius kai kuriose Aleksoto, Žaliakalnio bei kitų Kauno miesto rajono gatvėse, kurios iki šiol nebuvo apmokestintos.

Savivaldybės pranešime teigiama, jog pokyčiai palies ir atokesnes miesto vietas, esančias netoli vandens telkinių. Dėl labai didelio stovėjimo vietų užimtumo vasaros sezono metu pagal „Parkavimas Kaune“ siūlymus 4 teritorijos bus priskirtos prie Paplūdimio zonų, kuriose rinkliava galiotų nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 dienos (1 val. – 0,5 Eur). Tarp tokių vietų pateks aikštelės greta Kauno marių paplūdimio ir iki vasaros planuojamas naujai įrengti plotas statymui greta Lampėdžių kempingo. Analogiškos parkavimo zonos bus kitame Lampėdžio ežero krante, Gervių bei Dovinės gatvėse. Pastarosios gatvės dalyje numatyta apskritai riboti transporto priemonių stovėjimą, kad automobiliai nebūtų statomi ant žalios vejos, o jų nuolatiniai srautai dulkėmis bei triukšmu nedrumstų vasarotojų poilsio ties senuoju Lampėdžio pliažu.

Pokyčiai laukia ir vairuotojų, paliekančių savo transporto priemones „Žalgirio“ arenos stovėjimo aikštelėje. Praėjus pirmoms trims nemokamoms stovėjimo valandoms, mašinos stovėjimas prie arenos kainuos 1 eurą už valandą.

Transporto eismo organizavimo skyriaus vedėjo M. Matusevičiaus teigimu, dėl didelio stovėjimo vietų užimtumo, siekiančio nuo 70 iki 100 procentų, imamasi ir daugiau priemonių. Kai kuriose miesto gatvėse bei atskirose teritorijose keičiamos esamos statymo zonos. Šiuo metu mėlynojoje zonoje esančios I. Kanto, Druskininkų, Nemuno, D. Poškos, Puodžių, Smalininkų ir Šilutės gatvės bei Senamiestis pateks į raudonąją (brangiausią) zoną. Joje atsidurs ir iki šiol žalia zona ženklinta aikštelė K. Donelaičio gatvėje, „Merkurijaus“ statybvietės užnugaryje. Taipogi dalis aikštelių Kęstučio, Smalininkų gatvėse ir Vytauto prospekte vietoj ligšiolinės žalios zonos bus priskirtos mėlynajai.

Senamiestyje ir Naujamiestyje įsikūrę gyventojai (kurių kiemai apmokestinti) specialiuosius leidimus automobiliams laikyti gali įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Mėnesiui tai kainuotų vos kelis eurus. Visose rinkliavos zonose leidimas fiziniam asmeniui už pirmą automobilį kainuoja 35 eurus metams, o antrai transporto priemonei – dukart tiek. Kiek didesni įkainiai juridiniams asmenims – atitinkamai 105 ir 210 eurų. Daugiabučių gyventojai, kurių kiemuose suformuoti žemės sklypai, naujosios rinkliavos nemokės.

ELTA