Rekordiškai ankstyva javapjūtė derliaus pagailėjo

Aukšta oro temperatūra pagreitino grūdinių kultūrų vystymosi tempus, todėl šiemet Prienų rajone pirmieji kombainai į javų laukus išriedėjo prieš liepos 1 -ąją. Kalbinti augalininkystės ūkių savininkai tokios ankstyvos javapjūtės neprisimena buvus. Saulėti ir karšti orai leido padirbėti iš peties, todėl liepos pabaigoje daugelis jų buvo nukūlę žieminius javus ir suko kombainus į vasarojus. O vienas kitas ūkininkas jau šventė ir pabaigtuves bei rikiavo rudens sėjos darbus.

Prienų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Aušra Tamošiūnienė, l.e. skyriaus vedėjo pareigas, sakė, jog rajono grūdų augintojai šiųmetės javapjūtės eiga negali skųstis – dideliuose ūkiuose darbai vyksta pilnu tempu ir sklandžiai. Tik kelių hektarų smulkieji savininkai, neturintys nuosavų kombainų, lūkuriuoja, kada galės pasisamdyti techniką. Tiesa, grūdų derlingumas dėl sausros žemės ūkyje vidutiniškai bent trečdaliu sumenkęs, bet, jos įsitikinimu, esant šiųmečio derliaus paklausai, pakilus superkamų grūdų kainoms 20 – 30 eurų už toną, ūkininkai didelių nuostolių patirti neturėtų, nebent yra pasirašę išankstines sutartis su grūdų supirkėjais. „Nieko nepadarysi, žemdirbiui, priklausomam nuo gamtos sąlygų ir kainų rinkoje svyravimų, kiekviena javapjūtė yra loterija,“ – pastebėjo ji.

Rugpjūčio 1 dieną kalbinta vieno augalininkystės ūkio, kurio žemės Ašmintos ir Pakuonio seniūnijose, ūkininkė pasakojo, jog pasėliai subrendo daug anksčiau nei įprasta. Žieminius miežius pradėjo kulti liepos 10 dieną, o žieminius rapsus – liepos 24 d., taigi javapjūtė pasiankstino beveik dviem savaitėmis. Užtat žieminiai javai jų ūkyje jau nukulti, dar dvi savaitės – ir du kombainai įveiks vasarinių veislių javus bei pupas. Deja, grūdų derlingumas kritęs 30 – 40 proc.

Ūkininkės tvirtinimu, ūkis problemų dėl grūdų supirkimo neturi, pusei derliaus buvo sudaręs išankstines sutartis mažesnėmis, nei dabartinės, kainomis, todėl teko vykdyti įsipareigojimus. Kadangi grūdų trūksta, likusį derlių parduos rinkos kainomis.

Paskiausiai gautame pasiūlyme supirkėjai nurodė už I klasės kviečių toną galintys mokėti 196 Eur, o už II klasės kviečius – 190 Eur be PVM. Ūkininkės teigimu, pernai kaina buvo bent 30 – 40 eurų mažesnė.
(Rugpjūčio 1 d. akcinėje bendrovėje „Kauno grūdai“, į kurios elevatorius Kaune, Aleksote, Marijampolės rajone ir Alytuje nemažai rajono ūkininkų pristatė grūdus, superkamų kviečių kaina buvo panaši, už rapsus buvo mokama 368 Eur/t, už I klasės pupas – 212 Eur/t, – red.pastaba).

Šiame ūkyje darbai veja darbus – ražienos skutamos, lėkščiuojamos, netruks ateiti rugpjūčio 10 -oji, kuomet pagal įprastinį darbų kalendorių bus galima pradėti žieminių rapsų sėją, jiems įkandin berti dirvon ir žieminius kviečius.

Šilavoto seniūnijos ūkininkas Žilvinas Galinis javapjūtę, galima sakyti, baigė liepos 31 d., neskaičiuojant likusių nedidelių plotų grikių ir miežių. Derlių jis parduoda Vievio „Malsenai“ – supirkėjai derlių išsiveža iš kiemo, todėl ūkininkui nereikia gaišti brangaus laiko, sukti galvos dėl pristatymo, kitąkart tai svarbiau, nei gauti už grūdus aukštesnę kainą. Ž.Galinis užsiėmęs dirvos paruošimu – po geros savaitės sės žieminį rapsą. Laiku pabėrus grūdą, galima tikėtis, kad jis sėkmingai peržiemos.

Stakliškių krašto grūdinių kultūrų augintojas Sigitas Keblikas neslėpė, kad dėl lietingo praėjusiųjų metų rudens ir sausringos šių metų vasaros jis prarado apie pusę šiųmečio derliaus – nukentėjo ir žieminiai rapsai su kviečiais, ir miežiai, pupos bei avižos. Jo teigimu, didelių nuostolių patirs ir kiti šios seniūnijos ekologinių ir įprastinių ūkių, kuriuose naudojamos trąšos, savininkai. Šie metai nederlingose, kalvotose, nenašiose žemėse blogi kaip niekad.

„Javus kirsti pradėjome liepos 1-ąją, nepamenu kitos tokios ankstyvos javapjūtės. Žiemines kultūras jau baigiame nukulti, metas sukti į vasarojų, bet jis prastai sudygo, priaugo piktžolių, todėl nuimti bus sudėtingiau. Nesudygusiuose lopinėliuose pavasarį teko įsėti vasarines kultūras: žieminiai kviečiai sunoko, tačiau vasariniai vis dar nesubrendę – vėl gaišatis. Panašiai ir su avižomis – jų dideli plotai išmirko, atžėlė iš naujo, tebėra žali. Reikia ruoštis rudens sėjai, bet trūksta drėgmės. Nepaisant to, dirbame, rankų nenuleidžiame,“ – optimizmo nelengvoje kasdienybėje nepraranda ūkininkas.

Jo teigimu, pavyzdžiui, kviečiai byrėjo neblogos kokybės – I ir II klasės, grūdus pardavė be sutartinių įsipareigojimų, bet gaunama kaina kompensuos tik dalį patirtų nuostolių.

N.Ūtos seniūnijos ūkininkas Algis Bartninkas sako, kad vien optimizmu sotus nebūsi. Pasak jo, javapjūtėje sektųsi gerai, jei būtų ką pjauti: javai vietomis neužaugę, išdeginti sausros. Tuose plotuose, kur kviečiai iš rudens buvo išmirkę, ūkininkas teprikūlė vos po 3 tonas iš hektaro vietoj derlingais metais gautų 8 tonų. Vietoj nuo liūčių žuvusių žieminių kviečių pavasarį pasėjo vasarinius rapsus, tačiau perdžiūvusioje dirvoje jie nesudygo, teko kuo anksčiau sulėkščiuoti žemę, kad nepridygtų piktžolių.

Ūkininkas, jau iš rudens matydamas, kad derliaus nebus, nesudarinėjo išankstinių sutarčių su grūdų supirkėjais, pakilusi grūdų kaina jo neguodžia, baiminasi, kad nepritrūktų lėšų atsiskaityti su žaliavų tiekėjais.

Dalė Lazauskienė