Rekordinis snygis apnuogino Lietuvos miškų priežiūros problemas

Dėl gausiai lūžtančių medžių, kurie jau antrą savaitę kelią trukdžius ne tik elektros tiekime, bet ir sukelia sunkumų dėl nepravažiuojamų kelių, kaltinamas rekordinis snygis. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis tikina, kad problema yra ne tik žiemiškos oro sąlygos, bet ir išdžiūvusių, bet dar stovinčių medžių palikimas miškuose.

„Miškininkam ir miško savininkam pastarąjį dešimtmetį yra spaudimas palikt kuo daugiau negyvos medienos, tai dalyje miškų iš tiesų gali būt jau ir pavojinga. Miestuose tie sutręšę medžiai virsta ant automobilių, kelio, laidų, o kituose miškuose tai nelabai matosi.

Kadangi pastarąjį dešimtmetį ypač suaktyvėjo, kad reikia labai daug negyvos medienos, na tai mes turime praktiškai tris metines apskritimų normas miškuose tokių nejudinamų, sutręšusių, supuvusių medžių. Na ir tada, kai kokia nors gamtinė kataklizma įvyksta, tuomet labai greitai pasimato viso to pasekmės, čia nėra vienintelė, bet viena iš priežasčių.“, - sako A. Gaižutis.

Kaltas populizmas

LMSA valdybos pirmininkas tikina, kad dabartinė situacija akivaizdžiai parodė, kad bet kokio turto priežiūra, tame tarpe ir miškų, yra reikalinga. Jo teigimu, jei mes norime turėti gyvybingą, stiprų, sveiką medyną, kuris yra saugus ir žmogui, ir gali atlaikyti stichijos audras, privaloma skirti daugiau priežiūros miškams.

„Žinoma, snygis su šlapiu sniegu paveikia medžius - lūžo šakos linko medžiai, bet vėlgi jei neugdai, neretini medelių augimo laiku, jie tada tampa išstypę, na ir vienas kitą laikydami dar stovi, bet jei užeina kažkokia ar lijundra, ar sniego tiek daug, tai tada jie nulinksta arba nulūžta, žiūrint kokia medžių rūšis.

Medis auga keletą dešimtmečių ir jį reikia nuolat prižiūrėti, tam yra skirtas miškininkystės mokslas, bet kai pasidaro populizmas, kai nuo profesionalumo nueinama prie kažkokių tai parodomųjų veiksmų tada taip ir gaunasi, bet čia, žinoma, nėra vienintelė priežastis“, - Alfa.lt teigė A. Gaižutis.

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pranešė, kad šiuo metu Lietuvos miškuose išdžiuvusių, bet dar stovinčių medžių yra apie 230 milijonų.

„Apie 23 mln. tūrio, jei į medžius paversim, na tai būtų kokie 230 mln. likvidinių sausuolių, tai čia yra stovintys sausuoliai iš kurių dar galima kažką padaryti“, - teigė VMT direktorius Karolis Mickevičius.

Lietuvoje jau seniai nebuvo tokių oro sąlygų

Valstybinė miškų urėdija (VMU) tikina, kad toks itin didelis lūžtančių medžių skaičius nėra išskirtinis reiškinys. VMU direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petkevičiaus teigimu, gausiai krentančių medžių priežastis yra ne tik sniegas, bet ir medžių amžius.

„Tokią sudėtingą situaciją miškuose lėmė tai, kad krito kiek kitoks nei įprasta – šlapias, sunkus sniegas, vyravo apie 0 laipsnių temperatūra. Tokio sunkaus sniego nuo medžių šakų nenupučia vėjas, todėl jis kaupiasi ant medžių. Ypač trapios yra pušies šakos, kurios ir pavasarį lūžinėja, tačiau pavasarį tai vyksta trumpą laiko tarpą esant atlydžiui, o dabar visą laiką drėbė šlapią sniegą.

Toks medžių lūžimas nėra išskirtinis reiškinys, tiesiog Lietuvoje jau seniai nebuvo tokių oro sąlygų. Kai kurie lūžę medžiai galėjo būti labiau užstelbti, ne tokiu stipriai išvystytu liemeniu arba persenę. Pavyzdžiui, Vingio parke medžių amžius siekia 200 metų ir daugiau. Tad tokie medžiai lūžta greičiau, nes yra trapesni. Pavyzdžiui, pušys savo viršūne sulaiko daug sniego, tad jos gali lengviau lūžti ar virsti“, - sakė M. Petkevičius.

Tai – natūralus procesas

Nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija Baltijos aplinkos forumas laikosi tokios pat pozicijos, kaip ir prieš tai išsakyta. Anot organizacijos atstovės, lūžtantys medžiai tėra sunkaus, šlapio sniego pasekmės.

„Toks medžių kritimas yra visiškai normalus reiškinys esant tokioms oro sąlygoms. Tame nėra nieko blogo. Tai – natūralus procesas. Išvirtę medžiai tampa stuobriais, formuojasi negyva mediena, o ji – namais daugybei rūšių. Taigi, iš gamtos pusės – tai tikrai nieko blogo“, - teigia organizacijos aplinkosaugos komunikacijos specialistė Rita Grinienė.

Aplinkosaugos organizacija tikina, kad susidariusi situacija yra šansas žmonėms keisti požiūrį į nuvirtusius, sudžiūvusius medžius.

„Galbūt tai – proga mums, žmonėms, susimąstyti ir keisti požiūrį į nuvirtusius medžius. Gamtai – tai ne problema, o veikiau priešingai – turtas. Gamta klesti ne išvalytuose steriliuose parkuose, bet teritorijose, kur gausu visko – ir jaunų, ir senų, ir išvirtusių, tręštančių medžių. Būtent dėl tokio pernelyg sterilaus požiūrio, dėl pernelyg išvalomų miškų ir parkų nyksta tam tikros vabzdžių, grybų ir kitų gyvių rūšys“, - tikino R. Grinienė.

Alfa.lt