Regionuose nerimas dėl darbo užmokesčių: mus paveiks ne tik mokesčių reforma

„Turėsime didžiulę duobę, iš kurios išlipti bus labai labai sunku“, „Gabiems, protingiems žmonėms, dirbantiems sudėtingus darbus – tai tam tikra bauda“, – taip apie naująją mokesčių reformą kalba Šiaulių regiono verslininkai. Ekonomistai gi nukerta: „Matome, kad patys politikai pasiklydo tarp savo užmojų ir tikslų. Natūralu, kad šis klaidžiojimas pasitikėjimo pokyčiais tikrai neprideda.“

Verslas susivienijo pirmą kartą istorijoje

„Lietuvos pramonininkų konfederacija visada laikėsi nuomonės, kad didelę žalą daro tos valstybės, kuriose kasmet į verslo administravimą ateina mokestinės reformos. Tai didžiulis minusas tiek pritraukiant investicijas, tiek vietos verslui, pramonininkams, investuojantiems į savo verslų plėtrą. Mes negalime numatyti ateities planų, skaičiuoti savo produkcijos savikainos, nuspėti, kas mūsų laukia už metų, penkerių ir t. t.“, – sako Alvydas Stulpinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

UAB „Putokšnis“ steigėjas, akcininkas, valdybos pirmininkas tvirtina, kad paskelbta mokestinė reforma yra didžiulis smūgis mūsų šalies ekonomikai, visos Lietuvos gyvenimui.

„Mes pateikėme daug argumentų, nuomonių, kad pasirinktas laikas ypač, pabrėžiu – ypač – netinkamas. Amerikoje įvyko rinkimai, atėjo D. Trumpas, ir mes nežinome, kokia bus Europos Sąjungos politika, kaip ES susiderės su JAV dėl muitų. Tai palies daugelį verslų ES, Lietuvoje. Šie faktoriai sukrito į vieną vietą, todėl mes bandėme, ir šiandien dar bandome rekomenduoti, kad mokesčių reformos šiame etape nereikėtų daryti. Yra visos prielaidos, kad tai labai neigiamai atsilieps mūsų ekonomikai“, – kartoja jis.

Šiandien Lietuvos verslas, asocijuotos verslo struktūros pirmą kartą Lietuvos istorijoje per 30 metų 100 proc. sujungė jėgas ir parašė kreipimąsi į aukščiausius valstybės valdymo organus.

„Kaip matome, vis tiek nebuvome išgirsti. Dialogas nutrūko šiame etape, reforma skinasi kelią. Ji palies kiekvieną Lietuvos gyventoją, verslą, ypač pramonę“, – sako A. Stulpinas ir akcentuoja, kad Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), investicijų klausimai – tai tie akcentai, kurių neišsprendus, bus stabdoma visa Lietuvos ekonomika.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas pabrėžia, kad verslo atstovai pritaria mokesčių didinimui su ta sąlyga, kad surinkti pinigai keliaus šalies gynybai.

„Labai aiškiai apibrėžėme ir išdėstėme, kad pramonė turi pajėgumų ir gali tą padaryti – skirti lėšų. Pirmieji mūsų pasiūlymai buvo 1 proc. padidinti pelno mokestį ir PVM. Su tuo būtume susitaikę, prariję ir gyvenę, bet, deja, paaiškėjo, kad visų mokesčių padidinimas bus nukreiptas visai kitur, ne gynybos pramonei. Tai mums didžiausia nuostaba. Tokie sprendimai kelia nesutarimą, nepasitikėjimą vieniems kitais. Turėsime didžiulę duobę, iš kurios išlipti bus labai labai sunku“, – prognozuoja pramonininkas.

A. Stulpinui nuostabą kelia ir tai, kad Lietuva nesimoko iš kitų valstybių klaidų: „Mokesčių pakėlimo reformas kaimyninės šalys jau praėjo. Visas pasaulis, visa Europa, patyrė, ką tai reiškia ir dabar eina visai kitu keliu – mažina mokesčius, ieško, kaip skatinti ekonomiką. Tai darant, auga ir mokesčių dydis. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje buvome paskaičiavę, kad, nieko nedarant, pinigus nukreipiant į verslą, milijardo padidėjimas ateitų pelno mokesčiais per kitus mokesčius tiek, kad šiandien gynybos pramonei nereikėtų skolintis ar skolintis mažiau.“

GPM gabiems kūrybingiems žmonėms – bauda

Rolandas Gabrielaitis, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentas, kalbėdamas apie didinamą pelno mokestį, taip pat pavyzdžiu pateikia kaimynines šalis ir jų valdžios požiūrį į verslą: „Mūsų įmonės, norėdamos didinti našumą, pirkti įrangą, tobulinti įmonių veiklą, privalo iš to paties pelno, sumokėję mokesčius, investuoti. Nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje to nėra. Reinvestuojamas pelnas ten yra neapmokestinamas. Mums to labai norėtųsi.“

Verslininkas nėra prieš, kad pelno mokestis būtų apmokestinamas, tačiau pabrėžia, kad jei pelnas yra reinvestuojamas, iš jo perkama įranga įmonei, žmonių darbo sąlygoms gerinti, našumui didinti, jis neturėtų būti apmokestinamas.

O išsakydamas nuomonę apie Gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris bus padidintas iki 32 proc., R. Gabrielaitis paaiškina: „Gabiems, protingiems žmonėms, dirbantiems sudėtingus darbus ir uždirbantiems daug – tai tam tikra bauda. Dėl šito man labai skaudu, Seimas ir Vyriausybė neturėjo to daryti“, – sako jis.

Verslininkas pastebi, kad Estijai po įvestų padidintų mokesčių jau teko grįžti atgal, į pirminę stadiją. „Aš nenorėčiau, kad mes grįžtume. Vyriausybė, Seimas privalo daryti taip, kad grįžti nereiktų. Mano supratimu, verslui nebuvo padaryta gerai. Verslas sumoka didžiausius mokesčius. Gynybos pramonė bus statoma iš verslo sumokamų mokesčių. Mokesčių niekas nevengia, bet verslas nori juos mokėti protingai. Geriau leiskite įmonei reinvestuoti ir tada didesnius mokesčius sumokėti.“

„Įmonėms reikia pasiruošti“

Šiaulių pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė Vaiva Macijauskienė aiškina, kad pramonininkai girdi apie ekonomikos pasikeitimus pasaulyje. Jie iki galo nėra susiformavę, pokyčiai tebevyksta, tad neramu, nes neaišku, ko apskritai galima tikėtis. „Regionuose mes tai labai jaučiame. Darbo užmokestis, mokesčių kėlimas ir kiti dalykai, susiję su verslu, mums suteikia mažiau konkurencingumo, palyginti su kitų šalių darbo jėgos ir pagaminamo produkto santykiu“, – sako ji.

V. Macijauskienė pastebi, kad Šiaulių regiono įmonėms trūksta aiškumo, kaip jos galėtų prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.

„Mes turime per mažai informacijos. Antra vertus, įmonėms reikia pasiruošti, įgyti atitinkamų licencijų, sertifikatų, kad galėtų gaminti produktus, tinkančius gynybai. Šiaulių regione į gynybos pramonę galėtume investuoti daugiau. Tik tam reikia pasiruošti, informuoti įmones ir turėti organą, kuris tai darytų“, – kalbėjo ji ir akcentavo, kad asocijuotos struktūros tikrai gali tam pasitarnauti, bet informacija turi ateiti iš viršaus.

Klaidžiojimas neprideda pasitikėjimo pokyčiais

Valdantieji naująją mokesčių reformą vis dar koreguoja. Indrė Genytė-Pikčienė, vyriausioji „Artea“ banko ekonomistė komentuoja, kad mokesčių reforma yra plataus masto, nes keičiamas ne tam tikras mokestis, o bandoma pakeisti pačią sistemą. Bus taikomas progresinis mokesčių tarifas jau ne tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms, bet tos pajamos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi progresiniai mokesčiai.

„Atsirado tarpinis progresinis laiptelis – 25 proc. tarifas – kuris bus naujovė mums, mokesčių mokėtojams. Taip pat matome, kad diskutuojama dėl tam tikrų PVM lengvatų atsisakymo korekcijų. Kalbama apie saldintų gėrimų papildomą apmokestinimą ir mokesčius draudimui. Tai tam tikra visų mokesčių korekcijų visuma, kuri yra gana reikšminga“, – sako ji.

Ekonomistė akcentuoja, kad politikai iš vienos pusės elgiasi protingai, atlikdami mokesčių korekcijas kadencijos pradžioje, nes jos pabaigoje apie mokesčius apskritai būna nepatogu kalbėti politiškai. Todėl natūralu, kad kyla nepasitenkinimas – mokesčiai liečia visus.

„Nekilnojamojo turto (NT) mokestis apskritai palies didesniąją visuomenės dalį, nes bandoma praplėsti mokesčio bazę. Iš vienos pusės mūsų šalis tą daryti įsipareigojo Europos Komisijai, nes tik įvedus šią korekciją EK „atšildytų“ kelis šimtus milijonų europinių pinigų. Tai Lietuvai, ekonomikai, jos transformacijai, atitinkamai tam, kas susiję su gynybos poreikiais, būtų labai stipri paspirtis. Iš kitos pusės, natūralu, kad mokestinės bazės praplėtimas palies tuos, kurie iki šiol NT mokesčio nemokėjo“, – komentuoja ekspertė.

Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad vis tik, jei NT mokesčio nekeistų, tai nebūtų išeitis, nes Registrų centras mokesčių vertes perskaičiuoja kas penkerius metus. Per šį laikotarpį NT vertės labai smarkiai išaugo, todėl, jei bus nepakeisti NT tarifai, labai nemažai gyventojų, iki šiol nemokėjusių NT mokesčių, pradės mokėti, o kurie jau mokėjo, jiems gali susidaryti labai didelės sumos dėl didelių tarifų.

„Todėl tam tikros korekcijos NT mokesčiui reikėtų vien dėl to, kad turėjome išskirtinį nekilnojamojo turto rinkos bumą, jo kainos kai kuriuose miestuose net padvigubėjo. Miestų gyventojams, ypač didmiesčių, kurortų vietovėse, nekilnojamojo turto turėtojams šis klausimas tapo labai opus“, – sako ji.

Diskusijos dėl NT šiuo metu labai nestabilios, situacija keičiasi, vis daugiau galių suteikiama savivaldybėms. „Žiūrint iš ekonomisto taško, viena vertus, gal ir būtų gerai, jei savivaldybės galėtų turėti daugiau galios administruoti NT mokestį ir jį nukreipti ten, kur labiausiai reikia. Iš kitos pusės – reformos tikslas buvo skirti daugiau lėšų gynybai. Matome, kad patys politikai pasiklydo tarp savo užmojų ir tikslų. Natūralu, kad šis klaidžiojimas pasitikėjimo pokyčiais tikrai neprideda“, – pastebi ekonomistė.

Ekonomistai – už stabilumą

GPM palies daugiau uždirbančius gyventojus, tai labai jautru aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, šakoms, sektoriams, nes pritraukti talentų gali tapti sudėtingiau.

„Juk Lietuvai reikia aspektų, kurie didintų mūsų šalies patrauklumą tiek užsienio šalių investuotojams, tiek vadinamiesiems talentams – stipriai kvalifikuotai darbo jėgai – informacinių technologijų specialistams, inžinieriams ir pan. Didesnis šios darbo jėgos grupės apmokestinimas patrauklumo nedidina. Kita vertus, didesnis kapitalo prieaugio apmokestinimas dėl pajamų sumavimo, kelia tam tikrų klausimų, bet derybos ir diskusijos dar nėra pasibaigusios, pavyksta išgirsti besikeičiančios situacijos apraiškų. Vadinasi, dar reikės palaukti galutinių pasiūlymų, projekto, kuris, tikėtina, bus gerokai švelnesnis, nei yra dabar viešojoje erdvėje“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistams tikrai kyla klausimų dėl atvejų, kai įkuriama įmonė, pavyzdžiui, startuolis, kuriais mes labai didžiuojamės, besidžiaugdami, kad Lietuva yra tokia inovatyvi, technologiškai pažangi šalis, galinti pagimdyti pasaulinio garso verslų. Startuolį išvysčiusiems asmenims parduoti tokią įmonę ir mokėti progresinius mokesčius nebus patrauklus variantas.

„Politikai į tai turėtų atsižvelgti, apgalvoti, ar yra tvarus didesnių mokesčių variantas, ar nereikia sukurti alternatyvų. Spragų tikrai nemažai“, – sako ji.

Ekspertė taip pat pastebi, kad mokesčių reformos projekte skiriasi kapitalo apmokestinimas pagal investicinės sąskaitos formatą ir kapitalo apmokestinimas neinvesticinės sąskaitos rėmuose: „Čia skirtumų neturėtų būti, nes tiek vieno, tiek kito pobūdžio investicijos, reinvestavimas, turėtų veikti vienodomis sąlygomis. Dar yra nemažai aspektų, apie kuriuos diskutuojama, ir diskusijos dar nėra finišo tiesiojoje.“

Ekonomistai, jei jau būtina keisti mokesčius, pasisako už sistemos stabilumą. Tai yra vertybė, ypač kai išorėje labai daug neapibrėžtumo.

„D. Trumpo politika chaotiška, įmonėms kelianti daug nerimo. Norėtųsi, kad bent vidaus taisyklės išliktų stabilios ir tokiais laikais nebūtų radikalių pokyčių. Reiktų išvengti ekonomikos augimui žalingų mokesčių kaitaliojimo, ypač naštos didinimo. Ekonomikos augimui svarbūs pajamų mokesčiai nėra tinkamas būdas reformai. Tai demotyvuojantys mokesčiai stengtis, kurti vertę, plėsti verslus. Reiktų ieškoti kitų būdų, alternatyvių pajamų šaltinių. Galima kalbėti apie taršos, atitinkamus vartojimo, prabangos mokesčius. Yra būdų, kaip sistemą galima koreguoti, nestabdant ekonomikos augimo, išlaikyti mūsų ekonomikos aplinką patrauklią“, – sako ji.

I. Genytė-Pikčienė kalba, jog šiuo metu turime suvokti, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra ne vien būdas biudžeto pajamoms surinkti, bet ji veikia ir kaip vizitinė kortelė, stengiantis pritraukti talentų į Lietuvą, užsienio investuotojų. Todėl verslo aplinkos konkurencingumo aspektas turi būti svarbus, diskutuojant apie mokesčių sistemą.

Nesimokoma iš kaimynų

Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos politikai nesimoko iš kitų šalių. Kai Estijos ekonomika kilo, ir ūkis vystėsi itin sparčiai, šalis dar labiau paskatino ekonomikos plėtrą, panaikindama II-ąją pensijų pakopą. Gyventojai galėjo išleisti daugiau pinigų, ir šis vienkartinis vartojimo bumas dar labiau skatino ekonomikos augimą.

„Tokia elgsena yra prociklinė, ji dar labiau padidino augimo fazės amplitudę. Kai ekonomika slystelėjo į recesiją, pradėjo stagnuoti, dar kartą buvo pasielgta procikliškai – padidinti mokesčiai, ekonomikai nebeaugant. Tai dar labiau užgniaužė ekonomikos vystymąsi, ir šalis net keletą metų patyrė ekonomikos nuosmukį“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė ir tęsia, kad ir dabar Estijoje fiksuojamas gerokai aukštesnis nedarbo lygis. Tai liekamieji reiškiniai, iš kurių nežinia, ar pavyks šaliai greitai išsisukti.

Lietuvai kol kas neblogai sekėsi tvarkytis su pastarųjų metų iššūkių tiesiąja – infliacijos šoku, energetikos krize, kurią Rusija prieš invaziją į Ukrainą „paserviravo“ visai Europai. „Mūsų į recesiją nenustūmė, mes labai sėkmingai išnavigavome per šiuos išbandymus. Tikėkimės, kad inercija nesubliukš, ir Lietuva toliau rodys stuburą ir vystysis“, – sako ji.