Sveikata | 9 MIN.

Reanimacijos poskyrio slaugytojas Aurimas neįsivaizduoja savęs kitame darbe

anonymous anonymous
2022 m. gegužės 31 d. 10:22
6295baa81e761.JPG

Pasirinkti slaugytojo darbą Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro Kardiologijos reanimacijos poskyrio slaugytoją Aurimą Grušeckį paskatino mamos, visą gyvenimą dirbusios slaugytoja, pavyzdys. Ketveri studijų metai ir šešiolika slaugytojo darbo metų moteriškuose kolektyvuose nesukėlė jokių problemų. Aurimas – draugiško būdo, o darbas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kurio slaugytojas jau nekeistų į jokį kitą, reikalauja ne tik dėmesingumo bei rūpestingumo, bet ir vyriškos jėgos, ištvermės. A. Grušeckio pastangos įvertintos – už nuoširdų ir nepriekaištingą darbą Slaugytojų dienos proga paskatintas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus padėka.

Sunkiau nei merginoms nebuvo

Retai vaikinai pasirenka visuomenėje moteriškai priskiriamą slaugytojo specialybę. Tuo metu, kai šią specialybę rinkosi Aurimas Grušeckis, dažnas vaikinas į medicinos mokyklą stodavo, vengdamas tarnybos armijoje. Dažnas vėliau mesdavo mokslus ir pasukdavo kitu keliu. Aurimo pasirinkimo kelias buvo kitas. Slaugytoja buvusioje Šaukėnų psichiatrijos ligoninėje dirbo jo mama ir sūnui šis darbas visada patiko. Baigus mokyklą abejojo tik dėl to, ar labiau norėtų būti slaugytoju, ar kineziterapeutu.

Apsispręsti padėjo priėmimo komisijos darbuotoja, patarusi, kad kineziterapeutui bus daug sunkiau gauti darbą. Ir Aurimas užpildė dokumentus į slaugytojo specialybę. Mokantis anuometinėje Šiaulių medicinos mokykloje teko gyventi viename kambaryje ir su būsimais kineziterapeutais, ir su slaugytojais. „Buvome keturi vaikinai grupėje, iki šiol dirbu šį darbą aš vienas. Vienas išėjo iš antro kurso, nes stojo, kad išsisuktų nuo tarnybos armijoje. Kitas dirba Airijoje, trečias – Anglijoje visai kitokius darbus“, – vardija slaugytojas buvusius grupiokus, kurie tik patvirtino prielaidą, kad šis darbas ne vaikinams. Nors jam pačiam sunkiau nei merginoms niekada nebuvo – nei mokantis, nei dirbant. Gal todėl pavyko išlikti ir jau šešiolika metų jis dirbą ne tik slaugytojo darbą, bet ir tame pačiame skyriuje, į kurį įsidarbino, vos gavęs diplomą. Dirba drauge su kurso drauge Laura Šmigelskyte, skyriaus vyresniąją slaugos administratore.

Reanimacija – pats tas

Nei karto Aurimas nepasigailėjo, kad pasirinko slaugytojo specialybę. Mokslai sekėsi gerai, niekada nebuvo sunkiau mokytis ar atlikti praktines užduotis, negu merginoms, kurių dėmesys irgi nevargino. „Aš esu draugiškas, ir darbe esu draugiškas – niekad nekyla problemų“, – su šypsena patirtimi dalijasi nuo 2000 metų moteriškuose kolektyvuose ir moterų apsuptyje dirbantis jaunas vyras.

Studijuojant bendrabutyje gyveno 20 vaikinų. Grupė buvo labai draugiška, drauge mokėsi 26 studentai. Aurimui dažniau tekdavo bendrauti su merginomis, atvykusiomis studijuoti iš rajonų, nes kartu ir bendrabutyje gyveno, o šiaulietės į paskaitas vaikščiojo iš namų.

Būsimiesiems slaugytojams būdavo daug praktikos, kurią dauguma atlikdavo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Būsimasis slaugytojas buvo pasirinkęs buvusį II chirurgijos skyrių, kur ir atliko chirurginę praktiką. Ši patirtis nebuvo pati patraukliausia, nes kai išbandė darbą Kardiologijos reanimacijos poskyryje, dirbti paprastame skyriuje tikrai nenorėtų.

Dar diplomo neturėdamas A. Grušeckis atėjo pas anuometinį ligoninės direktorių pakalbėti apie galimybę įsidarbinti ligoninėje. „Kai gavau diplomą, direktorius sakė, kad planavo skirti vietą Neurologijos arba Priėmimo skyriuje, bet prisiminė, kad reanimacijoje jau dirba vaikinas, tai ir nusprendė, kad dviese bus geriau“, – ligoninės vadovo sprendimą Aurimas priėmė kaip lemtį. Ir iki šiol dėkingas buvusiam kolegai Eugenijui Markuliui už puikias pamokas ir perduotą patirtį, nes tik jo dėka liko reanimacijoje ir iki šiol tuo džiaugiasi. Ir tvirtai sako, kad reanimacija jam – pats tas, nors ateidamas į šį skyrių neturėjo jokio supratimo apie čia vykstantį darbą. „Aš buvau šioje srityje visai žalias, reikėjo visko mokytis“, - prisimena slaugytojas ir pastebi, kad šiandieniniai studentai ateina jau pasirengę darbui, nes patirties įgyja praktikos metu.

Gaivinti mirštantį – kasdienybė

Nors pačiam Aurimui po studijų buvo nesvarbu, kuriame skyriuje teks dirbti, bet dabar, kai jau sukaupta šešiolikos metų patirtis, jis žino, kad nenorėtų dirbti paprastame skyriuje, kur tik tabletes slaugytojas padalina, vaistus suleidžia – mažai veiksmo. Nepatiktų ir darbas su popieriais, nors to yra ir reanimacijoje. Dokumentus tenka pildyti, bet daugiausiai tenka dirbi su ligoniu, kas Aurimą labiausiai ir „veža“.

Ypač daug veiksmo, kai tenka reanimuoti pacientus. Reanimuoti pradeda slaugytojai ir tęsia šį darbą, kol ateina gydytojas. Šios pagalbos prireikia ne tik Kardiologijos reanimacijos poskyrio pacientams. Eina slaugytojas su gydytoju reanimatologu ir į kitus ligoninės skyrius, kur reikia gaivinti ligonį. Dažniausiai reanimuoja Terapijos klinikos skyrių pacientus. Per COVID-19 pandemijos metus teko eiti ir į Chirurgijos kliniką, nes Intensyviosios terapijos poskyrio anesteziologai reanimatologai gydė COVID-19 sergančius ligonius. Tik į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių jau nebekviečiami, nes jame dirbantys skubiosios medicinos gydytojai puikiai tvarkosi: patys ir intubuoja, ir reanimuoja ligonį. Kai pacientas atsigauna, atvežamas į Kardiologijos reanimacijos poskyrį.

Ne visus ligonius pavyksta atgaivinti. Sėkmė priklauso nuo iškvietimo laiko, nuo paciento būklės, o ypač – nuo ligų, kurių varginamam žmogui prireikė reanimatologų pagalbos. „Jaunesnius dažniausiai išgelbėjam ir parsivežame tolimesniam gydymui į poskyrį“, – dalijasi slaugytojas nelengva gyvenimo patirtimi, kuri tuo pačiu yra ir labai džiuginanti, kai žmogus atgaivinamas.

Anksčiau nuolat tekdavo gaivinti širdies infarkto ir insulto ištiktus žmones, nes padėti jiems buvo galima tik taikant trombolizę. Kai pradėtos taikyti kraujagyslių plėtimų procedūros: angiografija, angioplastika, daug daugiau žmonių išvengia ne tik gaivinimo, bet ir liūdnos baigties.

Reanimacijos poskyryje pacientai ne tik gaivinami, bet ir gydomi. Yra įrengti du postai – kardiologiniams ir terapiniams ligoniams. Skirstymo reikia, nes terapiniai ligoniai dažniau serga infekcinėmis ligomis. Kardiologiniai pacientai į skyrių dažniausiai patenka po angioplastikos procedūrų, tad jaučiasi geriau, bet jiems reikalinga ramybė.

Paklaustas, ar labai sukrečia paciento mirtis, Aurimas sako, kad jis nėra iš tų jautriųjų. Pagalvoja, kad gaila, ypač jauno žmogaus, bet yra supratimas, kad padarė viską ir niekuo daugiau nebegalėjo padėti. Toks likimas arba Dievo valia, ir žmogus jau tampa bejėgis prieš didesniąją jėgą, o profesionaliam medikui ypač svarbu nepasiduoti emocijoms.

Darbas ir lengvėjo, ir sudėtingėjo

Neišdildoma Aurimui Grušeckiui tekusi patirtis – paciento rengimas organų donorystei. Šiems pacientams skiriama labai daug dėmesio, tad medikams tenka labai daug darbo. Nors specialaus pasirengimo nereikia – visi darbai įprasti, gydytojo nurodymu atliekami. Koordinatorė anesteziologė reanimatologė Gabrielė Slunksnienė nuolat koordinavo šį darbą, derinama ir su Kauno medikais, kurie atvyko paimti organų. „Visą dieną teko rūpintis vien šiuo organų donoru,“ – prisimena slaugytojas A. Grušeckas emociškai ir fiziškai nelengvą profesinę patirtį.

Nebūna daug lengvesnė ir įprastinė diena. „Daug metų dirbu, bet negalėčiau papasakoti, kokia diena būtų įprastinė. Kiekviena diena kitokia: būna ir ramesnių ir labai įtemptų dienų. Gali ir nebūti naujų pacientų, bet pablogėti esamo paciento būklė, gali ir kas pusvalandį atvežti tris ar keturis naujus pacientus. Tada dirbam visi kartu, nes darbas komandinis“, – dalijasi slaugytojas kasdiene patirtimi ir vardija daugeliui neįprasto darbo detales: jei pacientas komos būklės, intubuotas, suvedami kateteriai į šlapimo pūslę, įvedami zondai. Anksčiau zondų slaugytojas nevesdavo, dabar, papildžius slaugytojo darbo normą, šį darbą atlieka ne tik gydytojai, bet gali ir slaugytojai. Jei reikia kraujospūdį reguliuoti, vedami centrai. Jei gydytojas intubuoja ligonį – slaugytojas asistuoja gydytojui reanimatologui, paduoda reikalingus medicinos instrumentus.

Slaugytojas pastebi didžiules permainas skyriuje, atėjus dirbti jauniems gydytojams. Darbas pasikeitė iš pagrindų: atnaujinta medicinos įranga, pakeista daug aparatūros, įdiegta daug naujovių, atitinkančių europinius reikalavimus. Su nauja įranga ir slaugytojo darbas labai palengvėjo. Tik reikėjo labai daug išmokti – slaugytojai drauge su gydytojais mokėsi įsisavinti nemažai naujos medicinos įrangos.

Ritmą pakeitusi COVID-19 pandemija

Kasdienį viso Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro medikų darbo ritmą ypač buvo pakeitusi COVID-19 pandemija, atnešusi daug naujos patirties, žinių.

Aurimui Grušeckiui teko dirbti COVID-19 skyriuje per antrą bangą, kai buvo įrengta papildoma reanimacija. Praktika buvo nepamirštama.

Patirties medikai jau turėjo, nes nuo pat pandemijos pradžios dirbo skyriaus COVID-19 palatose, kur buvo guldomi pacientai tyrimui ir laikomi, kol gaunamas atsakymas iš laboratorijos. Jei gautas atsakymas neigiamas, ligoninis perkeliamas į Kardiologijos reanimacijos poskyrį, jei teigiamas – į COVID-19 reanimacijos skyrių.

Dauguma nenorėjo dirbti su šiais ligoniais, bet Aurimas pagalvojo, kad gal daugiau niekada neteks dirbti epidemijos sąlygomis. „Kas dirbs, jeigu ne mes“, – nusprendė slaugytojas ir tada, kai pagalbos reikėjo COVID-19 skyriuose.

Pradžioje jam patiko darbas CIVID-19 reanimacijoje dėl naujos, įdomios patirties. Dirbo iškvietimais, kai trūkdavo žmonių. Labiausiai pribloškė didelis pacientų mirštamumas. Per pirmą darbo parą mirė du ligoniai, vėliau – du–trys kasdien. Nors dirbant reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje mirtis įprasta, bet tiek daug mirčių matyti neteko. Medikui suprantama, kad kai liga plaučius pažeidžia iki 90 proc., būklė su gyvybe nesuderinama. O reanimacijos pacientų dauguma buvo nepasiskiepiję. Mirdavo ir skiepyti, bet jų gretutinės ligos buvo sudėtingos: cukrinis diabetas, vėžys, širdies patologijos. Nepamirštamas Aurimui 32 metų pacientas, aktyvus antivakseris. Jau buvo dusti pradėjęs, bet dar šaukdavo: „Nesiskiepysiu aš“. Paskui, kai būklė visai pablogėjo, apgailestavo: „Be reikalo nesiskiepijau“, bet medikai jau niekuo nebegalėjo padėti.

Atokvėpiui – šeima, krepšinis ir motociklas

Baigęs Medicinos mokyklą A. Grušeckis netrukus ir šeimą sukūrė. Vilnietę Jovitą pažino dar vaikystėje. Ji atvažiuodavo atostogauti pas močiutę į tą patį kaimą, kuriame jis gyveno. Tad jau nuo penkiolikos metų daug laiko leisdavo drauge, žaisdavo krepšinį. Ketvirtame kurse sugalvojo Jovitą pasikviesti į gimtadienį. Tada ir užsimezgė jausmai, kurie baigėsi vestuvėmis.

Žmona mokėsi Vilniaus universitete, kur įgijo taikomosios matematikos specialybę. Dirbo Vilniuje prekybos centro vadybininke, tai Šiauliuose gauti darbą nebuvo sunku.

Šiuo metu pora augina 12 metų dukrą Gabiją. Mokslas sekasi puikiai, bet apie profesiją dar negalvoja. „Aš norėčiau, kad eitų į mediciną, bet čia reikia labai daug mokytis. Kažin ar ji norės tiek daug mokytis“, – mąsto tėtis.

Sukūrę šeima abu galvojo ir apie gyvenimą Vilniuje. Bet Vilnius Aurimui – per didelis miestas. O žmona Šiauliuose labai lengvai pritapo. Greitai suprato, kad čia viskas arčiau, greičiau, mažiau laiko gaištama kelionėse, visur gali dviračiu nuvažiuoti. Ji ir darbą lengvai gavo, ir laisvalaikiui laiko lieka – ir krepšinį žaidžia, ir šokius lanko.

Aurimas laisvalaikiu taip pat stengiasi aktyviai leisti laiką: žaidžia krepšinį, kuris kaip ir kiekvienam lietuviui yra tarsi religija. Turi ir kitą pomėgį – sėsti ant motociklo ir vienas pralėkti keliais. Tai padeda atitrūkti nuo nelengvų dienos įspūdžių, užsimiršti ir į gyvenimą žvelgti pozityviai.

 

 


Radviliškis
Burbiškio dvare šventines istorijas saugo 1 254 senoviniai eglės žaisliukai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo sausio keičiantis elektros ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0