Raudonu kilimu žengė žemdirbiai

„Baigiantis metams svarbu stabtelėti: pabendrauti, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir už viską padėkoti. Žemdirbiai yra tie, kuriems „ačiū“ norisi ištarti pirmiausiai. Jūs – mūsų krašto maitintojai, kaimo bendruomenių lyderiai, seniūnijų rėmėjai, švenčių organizatoriai“,– kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Savivaldybės vadovas dėkojo buvusiai ilgametei Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkei Genutei Staliūnienei ir jau antrus metus šios organizacijos pirmininko pareigas einančiam Mindaugui Maciulevičiui, kurie aktyviai bendrauja su savivaldybe, kitomis institucijomis ir stengiasi padėti ūkininkų bendruomenei.

O problemų žemės ūkyje nestinga. Jos susijusios ne tik su gamtos kaprizais, bet ir laukinių žvėrių daromais nuostoliais, miškingose seniūnijose pasirodžiusiais vilkais. Į šventę atvykęs žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas linkėjo žemdirbiams ne tik gero derliaus, bet ir palankių supirkimo kainų.

145 narius vienijančios KRŪS vadovas M. Maciulevičius pasidžiaugė partneryste su Kauno rajono savivaldybe. „Turime merą, į kurį visada galima kreiptis ir kartu ieškoti sprendimų“, – tvirtino jis.

Jau trečius metus Kauno rajone auga registruotų ūkių skaičius, šiemet jų padaugėjo net 40-čia ir iš viso yra 2 434. Didžioji jų dalis užsiima augalininkyste, 245 gyvulininkyste, 4 miškininkyste, 8 žuvininkyste, dar 8 teikia žemės ūkiui reikalingas paslaugas.

Ilgametes tradicijas turinčius ūkius perima jaunoji karta. Tai galima pasakyti apie Galminų, Dirmeikių, Maknevičių, Rimkevičių ir kitus ūkius. Iš viso Kauno rajone yra 491 jaunasis ūkininkas ir jų skaičius kasmet auga.

Jaunieji ūkininkai yra aktyvūs, matomi ir girdimi. Pavyzdžiui, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė, Babtų seniūnijos ūkininkė Regina Bernatonienė, kilus supirkimo kainų krizei, ryžtingai atstovavo pieno ūkiams.

Kauno rajono savivaldybė stengiasi išgirsti ūkininkų problemas ir ieško būdų joms spręsti. Matydama kritinę situaciją melioracijos sistemoje, kartu su kitais žiedinių savivaldybių atstovais inicijavo rezoliuciją dėl Melioracijos fondo steigimo.

Po diskusijų apie problemas vakaro organizatoriai perėjo prie apdovanojimų ceremonijos. Aidint fanfaroms į sceną kilo labiausiai šiemet pasižymėję Kauno rajono ūkininkai.

„Metų ūkis 2023“ laureatu tapo Babtų seniūnijoje augalininkystės ūkį vystantis Andrius Rudinskas. Antroji vieta atiteko bitininkyste užsiimančiam ir lazdynus auginančiam Rimo ir Jurgitos Norų ūkiui iš Kūjagalvių kaimo (Alšėnų sen.), trečioji – Lapių seniūnijoje įsikūrusiam Rolando ir Irenos Šimkų šilauogių ir kanapių ūkiui.

VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis pastebėtas dėl inovatyvių skaitmeninių sprendimų, Žiegždriuose gyvenančiam Vidui Kūlokui dėkota už seniausios lietuviškų žirgų veislės – žemaitukų išsaugojimą, Mantui Maknevičiui už pienininkystės ūkio vystymą. Zapyškio seniūnijoje gyvenantiems Rūtai ir Artūrui Kabašinskams – už ūkio „Šiaudinė ožka“ puoselėjimą ir edukacinę veiklą. Bubių gyventojams Adelei ir Vytautui Astromskams – už visoje Lietuvoje žinomą „Moliūgų kiemo“ iniciatyvą, Reginai Bernatonienei – už ūkio robotizavimą ir smulkiųjų bei vidutinių pieno ūkių interesų gynimą. 2023 metų jaunosios ūkininkės titulas atiteko Liučiūnų ūkininkei Jovitai Žotkevičienei.

Specialios Kauno rajono mero padėkos įteiktos: Gražvidui Rakauskui – už trumpųjų maisto grandinių plėtojimą, Vitai ir Mindaugui Šlapkauskams – už pažangius ūkininkavimo metodus, žemės ūkio specialistei Angutei Pakalnienei – už atsidavimą darbui.

Pasižymėjusiems ūkininkams savo įsteigtus prizus teikė ir rėmėjai: agroverslo įmonė „Lytagra“, „Swedbank“, UAB CM Kaunas, žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Augalų apsaugos produktais ir mikroelementinėmis trąšomis prekiaujančios UAB „Scandagra“ atstovai konkurso laureatams dovanojo lenktynininko Benedikto Vanago vardinius laikrodžius.