„Raštų kelionė“: nuo senųjų tradicijų iki šiuolaikinės mados

„Šaltinėlio“ bibliotekos languose ir erdvėse eksponuojama ypatinga Violetos Valentonytės ir Urtės Salikaitės-Pranckūnienės paroda – „Raštų kelionė: nuo tradicijos iki kūrybos“, kviečianti susipažinti su austomis juostomis bei aksesuarais.

Panevėžio rajono tautodailininkių – mamos ir dukros – ekspozicija atsiskleidžianti meistrišką tautinių raštų interpretaciją, kurioje persipina tradicija ir moderni kūrybinė saviraiška, yra skirta Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Net 88 parodos eksponatai ne tik puošia, bet ir pasakoja istorijas apie praeitį, dabartį, tautinį tapatumą. Paroda atskleidžia, kaip etniniai raštai ir senosios audimo technikos interpretuojamos šiuolaikinėje kūryboje, išsaugant jų istorinę ir kultūrinę vertę bei unikalumą.

Pirmiausia akį patraukia didžiausi kūriniai – išskirtinis tautinis kostiumas bei išaustas Tautiškos giesmės tekstas. Greta tradicinių rankų darbo įvairių raštų, spalvų, pločio, ilgių kruopščiai austų tautinių juostų, pristatomi šiuolaikiniai aksesuarai, sukurti remiantis autentiškais lietuvių liaudies motyvais: dekoratyviniai diržai rankinėms, krepšiai, plaukų lankeliai, apyrankės, peteliškės, kaklaraiščiai, knygų skirtukai, raktų pakabukai iš austos juostos. Tai ne tik išskirtinės stiliaus detalės, bet ir pagarbos lietuviškam paveldui išraiška, prasmingas akcentas kasdienėje aprangoje ar ypatingoms progoms.

Violeta ir Urtė, daugiau nei 15 metų puoselėjančios lietuvišką audimo meną, įkvėpimo semiasi iš autentiškų lietuviškų raštų, kuriuos perteikia savo darbuose, tačiau neapsiriboja vien tradicija – kūryboje atsiranda vietos ir moderniems sprendimams, drąsiems spalvų deriniams, išsiskiriantiems geometriniams ornamentams bei inovatyviems pritaikymo būdams. Talentingų tautodailininkių darbai sulaukė pripažinimo ne tik tarp etninės kultūros mėgėjų, bet ir politikos, kultūros, mados srityse. Jų austos juostos papuošė Dainų šventės dalyvius, dizainerės Agnės Kuzmickaitės naujausios madų kolekcijos pristatymo modelį. Moterų kurtus aksesuarus įsigijo ir dėvėjo žinomi Lietuvos veikėjai: buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, politikas Juozas Olekas, Šiaulių meras Artūras Visockas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, renginių organizatorius Jogaila Morkūnas, aktorius Juozas Gaižauskas, grupė „Žemaitukai“, atlikėjas Vytautas Šiškauskas ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Tautodailininkių kūriniai, kaip vertingos dovanos, reprezentuojančios Lietuvą, pasiekė ir pasaulio garsenybes – Danijos princesę, Dalai Lamą, popiežių Pranciškų ir kt.

Taip, derinant senąsias audimo tradicijas su šiuolaikiniu dizainu, archajiškiems motyvams persipinant su moderniomis interpretacijomis, tekstilės paveldui suteikiama nauja forma, leidžianti šiuolaikiniam žmogui jį atrasti. Tai puikus pavyzdys, kaip lietuvių liaudies menas gali būti prikeltas naujam gyvenimui.

Labai džiaugiamės, jog tautodailininkės atrado laiko pristatyti savo darbus panevėžiečiams.

Kokius raštus ir spalvų derinius jos dažniausiai naudoja savo kūryboje, ar daugiau laikosi tradicinių lietuviškų motyvų, ar eksperimentuoja su naujais raštais ir moderniais deriniais, kur galima įsigyti jų darbų – į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakymus susirinkusieji išgirdo parodos atidarymo metu, vasario 5 dieną.

Autorės mielai dalijosi savo kūrybos istorijomis, darbo užkulisiais, įkvėpimo šaltiniais, pasakojo apie audimo amatą.

Renginį papildė gyvos diskusijos apie tautinio paveldo puoselėjimą bei jo reikšmę šiandien.

Visą vasario mėnesį kviečiame užsukti į biblioteką „Šaltinėlis“ (Respublikos 26/2) ir pasinerti į spalvingą austų raštų pasaulį bei patirti lietuviško paveldo grožį, pritaikytą šių dienų estetikai ir gyvenimo būdui.