Aktualijos | 4 MIN.
Spalio 6-ąją Raseinių Žemaičio aikštėje, o tuo pačiu ir visoje Lietuvoje, minint Europos organų donorystės dieną, vyko tradicinė asociacijos „Gyvastis“ organizuojama žvakučių uždegimo akcija. Jos tikslas – simboliškai pagerbti organų donorus ir pabūti kartu su tais, kurie laukia savo donoro. Ši pagarbos iniciatyva kasmet plečiasi ir vis daugiau Lietuvos miestų šią dieną skiria didvyrių padėkai. Šiemet prie žvakučių iniciatyvos prisijungė net 53 bendruomenės, kurios kvietė miestiečius stabtelti ir skirti laiko susikaupimui, padėkai, maldai ir edukacijai apie organų donorystę.
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) Lietuvoje donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6-ąją degė Vilniuje, pagrindinėje miesto aikštėje (Katedros aikštėje). Tuo tarpu Raseiniuose buvo uždegta beveik 400 žvakučių. Akciją organizavo Raseinių rajono savivaldybės gydytoja Akvilė Juškienė, o visoje Lietuvoje asociacija „Gyvastis“ iniciatyvą uždegti žvakutes organų donorams atminti rengia jau dešimtąjį kartą.
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ – tai vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones. „Gyvastis“ skleidžia organų donorystės idėją, teikia pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, bendradarbiauja su medikais.
Pacientų padėka už galimybę gyventi: „Donoro artimieji man suteikė galimybę gyventi“
Pacientai, kuriems išgelbėta gyvybė ir gyvenimas tęsiasi – geriausiai supranta tokios dovanos vertę. 24 metų Gabrielė iš Vilniaus savo ligos periodo nenori prisiminti. Jai būnant vos dvylikos buvo diagnozuotas inkstų funkcijos nepakankamumas. Dabar jau gyvendama su persodintu inkstu, ji sako, kad inksto transplantacija jos gyvenimą, anot jos, ne pakeitė, o suteikė: „Kai inkstai nefunkcionuoja, būseną nusakyti labai sunku – jautiesi taip, kad tiesiog negali pakilti iš lovos.
Dializės procedūros palaiko gyvybę, tačiau tuos trejus dializių metus buvo taip sunku, kad juos galiu išbraukti iš gyvenimo – nuolatiniai palydovai buvo jėgų stygius, alinantis silpnumas, viso kūno skausmai, depresinės nuotaikos – nieko nenorėjau nei matyti, nei kažką veikti, – pasakoja mergina. – Kai sulaukiau skambučio dėl transplantacijos ir man buvo atlikta operacija, gyvenimo kokybė pasikeitė kardinaliai. Jaučiu begalinį dėkingumą donorams ir jų artimiesiems, nes tokie kaip aš tik šių žmonių dėka gali gyventi. Esu donorams ir jų artimiesiems dėkinga visa širdimi,“ – sako „Gyvasties“ narė Gabrielė.
Donoro artimieji degančių žvakučių uždegimo iniciatyvą laiko jautria, šilta ir derama pagarba
Žvakučių uždegimas mirusiems donorams pagerbti – šiltas renginys, turintis didelę prasmę: „Jis sušildo mirusiųjų sielas ir gyvųjų širdis, – tai Vidos iš Druskininkų žodžiai. Jos šeima tiesiogiai susijusi su organų donoryste, nes vyro sesuo, artimiesiems pritarus, tapo organų donore. „Kalbėti su gydytojais apie donorystę, kai jie pasako apie mirtį, labai sunku. Mirtis sujaukia visas emocijas ir sveiką protą. Mintys blaškosi po galvą ir jas suvaldyti nėra lengva.
Tačiau mūsų atveju sprendimą priimti padėjo kažkada seniai įvykęs pokalbis, – pasakoja ponia Vida. – Tą kartą mudviejų kalba nukrypo į laidotuvių papročius, kremavimo galimybes ir tąkart vyro sesuo pasakė, kad po mirties organus sutiktų dovanoti, tik kad sveikata prasta, tai vargu, ar kas tiktų... Šią josios mintį prisiminėme liūdniausią mirties valandą ir sutikome donorystei. Artimiausi jos žmonės, gydytojų paskatinti, kalbėjomės tarpusavyje, tardamiesi dėl organų donorystės. Prisiminėme jos rūpestį visais, jos labai gerą širdį, pagalvojome, kad jai patiktų toks sprendimas“.
etaplius TV
0
