Rajono mokiniai – vieni iš laimingiausių

Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal trisdešimtmečių, turinčių aukštąjį ar profesinį išsilavinimą, skaičių, tačiau pasaulio laimės indekse užima tik 42-ąją vietą. Gebame mokyti ir mokytis, tačiau vis dar neišsprendžiamas laimės rebusas. Neabejojama, kad pralaužti ledus gali padėti socialinis ir emocinis ugdymus, kuris turi būti vykdomas nuo mažų dienų.

Neseniai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje vyko konferencija, kurioje išsamiai nagrinėtas socialinis bei emocinis ugdymas Klaipėdos rajono šveitimo mokyklose: įgytos patirtys ir pamokos.

Rajone – nuo 2008 metų

Viena iš konferencijos organizatorių, Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė informavo, kad tokio pobūdžio konferencijos rajone yra vykdomos kas trejus metus. Socialinis ir emocinis ugdymas Klaipėdos rajono švietimo įstaigose vyksta nuo 2008 m. Tai jau duoda vaisių. Konferencijoje dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė negailėjo pagyrimų Klaipėdos rajono mokytojams ir mokyklų vadovams. „Analizuojant Lietuvos švietimo būklės apžvalgą ir nustatant, kokia mokinių dalis mokykloje jaučiasi gerai, paaiškėjo, jog Klaipėdos rajono rezultatas patenka tarp trečdalio geriausių savivaldybių šalyje ir geriausių regione (61,7 proc. mokinių Klaipėdos rajone jaučiasi gerai, kai tuo tarpu Klaipėdoje – 56,5 proc., Palangoje – 45,2 proc.)“, – akcentavo V. Kazakauskienė.

Konferenciją pradėjo ne tik svečiai – LR Seimo narė Rasa Petrauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas bei kiti, bet ir meninės improvizacijos. Jas padovanojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistai bei muzikos kūrėjas ir muzikos terapijos studijos „Dabartis“ vadovas Linas Švirinas. Gongų garsais salę užliejęs muzikas paprašė visų užsimerkti ir tiesiog atsipalaiduoti, duoti laisvę savo fantazijai. „Kad šulinys prisipildytų švaraus vandens, pirmiausia reikia išsemti tai, kas jau buvo susikaupę“, – vaizdžiai paaiškino jis.

Tokio proveržio nesitikėjo

Ar yra vietos socialiniam ir emociniam ugdymui Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse? Į šį ir kitus klausimus savo pranešime atsakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja profesorė Loreta Žadeikaitė. „Kai išgirdau apie iniciatyvą Klaipėdos rajone įgyvendinti socialinio ir emocinio ugdymo programas, pagalvojau, kad tai ir baigsis kaip daugelis iniciatyvų baigiasi. Mat ilgą laiką apie emocijas ir socializaciją buvo mąstoma atskirai. Tačiau dabar matau, kad Klaipėdos rajone jau savarankiškai institucionalizuotas socialinis emocinis ugdymas ir matomas jo teigiamas poveikis mokinių elgesiui ir savijautai“, – džiaugėsi L. Žadeikienė. Konkrečią rajono situacijos analizę atliko Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė.

Kauno klinikų Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės gydytojas neurologas dr. Kęstutis Skauminas paprastai ir aiškiai kalbėdamas, kaip neuromokslas gali padėti mokytojui, greitai užvaldė auditoriją. „Visa elgesio neurochemija priklauso nuo neurosiuntiklių balanso. Kai mes esame savo pašnekovui kardadantis tigras (mokytojas – mokiniui, direktorius – mokytojui, tėvas – vaikui), mūsų negirdės ir tinkamai informacijos nepriims dėl smegenų fiziologinių reiškinių. Tai ir yra visų konfliktų užuomazga“, – teigė lektorius, pagrįsdamas pavyzdžiais. „Paauglystės gamtoje nėra. Ją sugalvojo žmonės, atimdami iš vaikų pasirinkimo architektūrą“, – aiškino gydytojas neurologas.

Analizę atliko grupėse

Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė, „Lions quest“ programų vyriausioji instruktorė dr. Daiva Šukytė pristatė socialinių ir emocinių kompetencijų kaitą įgyvendinant socialinio emocinio ugdymo programas. 2015, 2017 ir 2019 metais atliktų tyrimų rezultatų palyginimas suteikė daugiau pasitikėjimo ir pozityvumo.

Vėliau vyko darbas grupėse: išskirtos socialinio bei emocinio ugdymo programų įgyvendinimo mokyklose stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės. Pasidžiaugta, kad aiški veiklos vizija, laimingesni ir saugesni vaikai, gerėjanti mokinių emocinė būsena, mokytojų kompetencija, socialinio emocinio ugdymo pamoka įtraukta į tvarkaraštį, programų įgyvendinimo nuoseklumas, mokyklos vadovų palaikymas, konkreti programa ir nuoseklus darbas, gerėjantys tarpusavio santykiai, bendruomenės įsitraukimas, taisyklių laikymasis, gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo ir draugų emocijas, stiprėja savęs pažinimas ir savivertė. Silpnybės – trūksta mokymo(si) priemonių, trūksta tėvų įtraukimo, ne visose mokyklose yra socialinio emocinio ugdymo koordinatorius. Grėsmės – programų įgyvendinimo finansavimo nutraukimas (konstatuotas visose darbo grupėse), erdvių ugdymui stoka, tėvų pasyvumas.

KOMENTARAS

• Klaipėdos „Lions“ moterų klubo „Smiltė“ narė Genovaitė SINSKIENĖ: „Yra sukurta labai daug projektų, programų dėl socialinės atskirties, socialinio ir emocinio ugdymo ir pan., daug investuota, tačiau neaišku, ar yra rezultatų įvertinimo aiškūs kriterijai, koks grįžtamasis ryšys. Jei matoma nauda, kad vaikai, tiek jų tarpusavio santykiai keičiasi į gerąją pusę, vadinasi, verta tęstinumo. Reikia pripažinti, kad protas lydi ne kiekvieną, būna, jog vadovaujamasi emocijomis. Kaip jas suvaldyti neįžeidžiant, neįskaudinant, to ir mokomės. Šiuolaikinėje visuomenėje labai daug abejingumo. Juk dažnai girdime, man nepriklauso, čia ne mano reikalas. Vadovaujantis tokia filosofija dažnas praeitų ir pro gatvėje mušamą vaiką. Ne veltui sakoma „Ne mano daržas, ne mano pupos“. Aš taip negaliu, tačiau dauguma išliktų abejingi. Kad ir kaip būtų gaila, juk net šeimose kiek susvetimėjimo...“

ĮDOMU

• Klaipėdos „Lions“ moterų klubo „Smiltė“ atstovės – Asta Drungilienė, Genovaitė Sinskienė ir Daina Šatkienė – įteikė 23 rajono švietimo įstaigoms sertifikatus, patvirtinančius apie mokyklose įgyvendinamas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo „Lions quest“ programas.
• Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas V. Macijauskas įteikė Priekulės Ievos Simonaitytės ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijų bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos vadovams padėkos raštus „Už tvarų socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinimą ir integravimą į mokyklos bendruomenės gyvenimą bei gerosios patirties sklaidą Lietuvos mokyklų vadovams ir mokytojams“.