Rajoną plovė milijonai tonų vandens

Nors lietingas oras daugeliui asocijuojasi su svajingu tinguliu, UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojams liūtys reiškia itin karštą darbymetį. – Šiomis dienomis darbo valandų neskaičiuojame – dirbame tiek, kiek reikia, išskyrus naktį, kai leistis į nuotekų šulinius draudžia saugos reikalavimai, - praėjusį antradienį komentuodamas po liūčių ir škvalo sukeltą situaciją sakė UAB „Kaišiadorių vandenys“ vyr. inžinierius Algirdas Masikonis.

Pagal vyr. inžinieriaus paskaičiavimus, jei per metus vidutiniškai iškrenta vandens, kuris virš žemės paviršiaus sudarytų apie 63 cm storio „pakylą“, tai vien birželio 7-8 dienomis iš karto pliūptelėjo šeštadalis šio kiekio – 10 cm.

Padangė virš mūsų rajono savivaldybės „išmetė“ daugiau kaip 100 milijonų tonų vandens, kurio žemė sugebėjo sugerti tik dalį. Visa kita akivaizdžiai matėme savo plaukiančiuose daržuose, pasėlių laukuose, namų rūsiuose ir, žinoma, lietaus bei kanalizacijos tinkluose, kurie tokiomis dienomis bendrovės žmonėms tampa tikru kovos su stichija poligonu. – Vakar vakare (birželio 8 d. vakaras – aut. past.) iki antrojo lietaus visi tinklai buvo buvo pilni, iš siurblinių vanduo bėgo per viršų – vandens buvo keturis kartus daugiau, nei leidžia pajėgumai, - situaciją komentavo A. Masikonis.

Pasak ilgamečio inžinieriaus, tokiais atvejais tinkluose sukyla visi nešmenys, šiukšlės sudaro kamščius, kyla avarinės situacijos, kurias būtina kuo operatyviau pašalinti. Tuomet jau neskaičiuojama, neskirstoma, kurios brigados aptarnauja miestą, kurios kaimus – į karštuosius taškus išskuba tie, kurie tuo metu būna užbaigę darbus kitoje vietoje. Taip nesibaigianti karuselė sukasi nuo aušros iki sutemos...

Daugiausia problemų šiomis dienomis buvo kilę Kaišiadorių, Rumšiškių lietaus nuotekų tinkluose. Dar liūdnesnė padėtis ten, kur lietaus kanalizacijos iš viso nėra ir didžiuliai vandens kiekiai suplaukia į kanalizacijos tinklus. Tokių vietovių daug – tai ir Kaišiadorių Miškų ūkio kvartalas, senamiestis, Gudiena, Avilių daugiabučiai, Stasiūnų gyvenvietė. –Labai atsiprašome tų žmonių, per kurių sodybų išpuoselėtas vejas liūčių metu iš kanalizacijos tinklų plaukia vandeniu praskiestos nuotekos. Skaudu matyti, tačiau kai siautėja stichija, esami tinklai ir pajėgumai neleidžia išvengti tokių nemalonių situacijų, - kalba Algirdas Masikonis.

Kad visame rajone būtų įmanoma gyventi civilizuotai, kaip dera XXI amžiaus žmonėms – su kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklais, geros kokybės geriamu vandeniu – lėšų reikia maždaug tiek, kiek per kelias dienas liūtys išpylė tonų vandens – 96 milijonų eurų. Tiek viso Kaišiadorių krašto žmonėms trūksta, kad pasijustų tos dabar taip dažnai linksniuojamos Gerovės Lietuvos piliečiais: dviejuose miestuose ir tiek pat miestelių, 73-uose kaimuose, kur gyvena daugiau kaip 50 žmonių, įrengti 89 artezinius gręžinius, 57 naujus vandens gerinimo įrenginius, 60 naujų buitinių nuotekų valymo įrenginių, rekonstruoti 10 esamų buitinių nuotekų valymo įrenginių bei Kaišiadorių miesto vandenvietę, įrengti 174 km vandentiekio, 210 km buitinių nuotekų ir 150 km lietaus kanalizacijos tinklų.

Be abejo, puikiai suprantama, kad tokias lėšas sukaupti šiandien yra nerealu, todėl UAB „Kaišiadorių vandenys“ turi pasirinkusios prioritetus – ko labiausiai ir skubiausiai reikia. Prioritetų sąrašas – irgi netrumpas: rekonstruoti Kaišiadorių miesto vandens gerinimo įrenginius; sujungti Stoniavos gyvenvietės ir Žiežmarių miesto vandentiekio tinklus; įrengti vandentiekio liniją tarp Žiežmarių ir Melioratorių gyvenvietės vandentiekio tinklų; įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius su arteziniais gręžiniais Stabintiškėse, Zūbiškėse, Mančiūnuose ir Kalniškėse; prie Kaišiadorių miesto vandentiekio tinklų prijungti Kiemelių vandenvietės vandentiekio tinklus; finansiškai prisidėti prie Pravieniškių nuotekų valyklos rekonstravimo bei Pravieniškių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo; rekonstruoti esamus 9 nuotekų valymo įrenginius.

Šie darbai bendrovei kainuotų apie 9 milijonus eurų, kai kurie jų (Pravieniškėse) jau startuoja, kitų teks palaukti, net ir skolintų lėšų viskam nepakanka, nes nustatyti limitai. Beje, rekonstruotoje Pravieniškių nuotekų valykloje bus naudojamos gerosios bakterijos – probiotikai. Tos pačios bakterijos, kurios prieš šešerius-septynerius metus išgelbėjo Kaišiadoris nuo nemalonių nuotekų valyklos kvapų.

Šias bakterijas, išskiriančias bekvapį dumblą, UAB „Kaišiadorių vandenys“ naudoti pradėjo pirmieji Lietuvoje ir kol kas tokie yra vieninteliai. Žinoma, tai nemažai kainuoja, lepias kultūrines bakterijas reikia kasdien atnaujinti, užtat kaišiadoriečiai nebijo plačiai atverti langų ir įkvėpti kvepiančio vasaros oro.

Autorės nuotr.