Radviliškyje sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pristatė sveikatos priežiūros reformą

Radviliškio rajono savivaldybėje lankėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, viceministrė Danguolė Jankauskienė, LR Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir LR Seimo narys Antanas Čepononis. Jie Radviliškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariams pristatė pokyčius ir reformas sveikatos apsaugos srityje.

Susitikimą savivaldybės salėje pradėjęs Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, sakė, kad labai svarbu susitarti, kaip pačiu racionaliausiu, mažiausiai skausmingu keliu įvykdyti sveikatos reformą Radviliškyje. „Aš už tai, kad kiek įmanoma, kad Radviliškio ligoninės teikiamos paslaugos išliktų tokios, kokios yra šiandien. Mes penkerius ar šešerius metu einame priekyje šios reformos. Radviliškyje jau nebėra nei Vaikų ligų skyriaus, nei Akušerijos-ginekologijos skyriaus. Aš asmeniškai nesu už filialo variantą su Respublikine Šiaulių ligonine, bet reikia ieškoti vidinių resursų ir materialinių finansinių šaltinių, t. y. Europos Sąjungos lėšų, kurios bus dalijamos pagal tam tikrus kriterijus“, - sakė jis.

LR sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nesutiko su mero pozicija ir sakė, kad Radviliškyje nereikia išsaugoti to, kas buvo, ir kad rajono gyventojai yra nusipelnę geresnių sveikatos apsaugos paslaugų nei jos yra šiandien. Pasak ministro, reikia matyti bendrą Lietuvos paveikslą, kad būtų galima daryti išvadas vietoje. „Šiandien Lietuvos sveikatos apsaugos paslaugų kokybė yra viena blogiausių Europos Sąjungoje. Gydytojų skaičius bene didžiausias, gyventojai gydymo įstaigose lankosi bene dažniausiai, bet kai žiūrime į tam tikrus kitus apibendrinančius rodiklius, kaip, pavyzdžiui, ligų kokybės rodiklius, Lietuva yra arba dugne, arba viena blogiausių“, - sakė jis.

Pasak ministro, labiausiai nerimą kelia tai, kad gyventojų amžiaus vidurkis auga, bet sveiko gyvenimo trukmės rodiklis auga žymiai silpniau. Tai reiškia, kad net ir prailgindamas savo gyvenimą žmogus Lietuvoje jį praleidžia sirgdamas, besilankydamas sveikatos priežiūros įstaigose. „Tai – žinutė mums, ar mes tikrai viską gerai darome, ar tikrai šioje vietoje nereikia jokio pokyčio? Dar vienas svarbus rodiklis – išvengiamo mirtingumo rodiklis. Šis Lietuvos rodiklis – vienas prasčiausių ES. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojas, susidūręs su gydymo įstaigomis, turėjęs kontaktą su gydymo įstaigomis, miršta dažniau (vyrai 2,6 karto daugiau, moterys 1,6 karto daugiau) nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai irgi kažką sako apie mūsų darbo kokybę“, - sakė jis.

Pasak ministro, Lietuvoje skiriamų lėšų sveikatos sistemai nepakanka nei aukštosioms technologijoms, nei darbuotojų darbo užmokesčiams, nei inovacijoms ar slaugytojų skaičiui, o Europos Komisija sako, kad yra galimybė tikėtis 2021–2027 metais apie 800 mln. eurų investicijų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, bet yra sąlygų: Lietuva turi parengti projektus nacionaliniu lygiu, įrodyti, kad daromas pokytis gerinant anksčiau minėtus rodiklius.

Ministras teigė, kad ne ligoninių uždarymas yra esmė. Pasak jo, reikia ieškoti sprendimų sveikatos vadybos, kvalifikacijos, darbo organizavimo principų gerinimo, technologijų, medicininės įrangos panaudojimo srityse. Būtina žiūrėti plačiau, efektyviau paskirstyti išteklius. Reikalingi pokyčiai, keičiantys tam tikrus procesus, ir ne ligoninių uždarymo prasme, o galbūt bendradarbiavimo sutarčių sudarymo prasme, svarbu neužmiršti regionų, privačių medicinos įstaigų, nesureikšminti atstumų. Jo teigimu, ne visų savivaldybių ir jose esančių ligoninių vadovai supranta, kokie gyventojai gyvena savivaldybėse, kokių paslaugų jiems labiausiai reikia. „Visuomenė senėja, Lietuvos gyventojų struktūra juda link to, kad 15–20 metų eigoje būsime seniausia Europos Sąjungos valstybė pagal gyventojų sudėtį, tai yra žinutė, kad turime plėsti ambulatorines, slaugos, globos, paliatyvinės slaugos, dienos stacionaro paslaugas. Keisime šių paslaugų įkainius ir taip skatinsime jų teikimą“, - sakė jis. Pasak ministro, planuojama, kad ateityje greitoji medicinos pagalba bus centralizuota visoje Lietuvoje, kad visoje Lietuvoje šios paslaugos būtų teikiamos vienodai, vienodu greičiu.

„Visos šios problemos yra susijusios, jas reikia spręsti. Kiekvienai iš šitų krypčių mes turime idėjas, turime pasiūlytą finansavimą, turime projektus, turime galimybę aplikuoti į tai, bet sąlyga yra tokia, kad reikia rasti politinės valios vienu metu spręsti greitosios medicinos pagalbos reikalus, integruoti ilgalaikės priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemas, jų teikiamas paslaugas, vienu metu didinti ambulatorinių paslaugų skaičių Lietuvoje ir artėti prie to tikrojo žmogaus, kuris yra kiekvienos savivaldybės gyventojas, o ne tik apie mokslinius straipsnius ir išskirtinius pasiekimus galvoti. Ir visa tai reikia daryti vienu metu. Tai nėra lengva, nes tą reikia įrodyti, paskaičiuoti. Lietuva iš valstybės biudžeto tokio dydžio reformų vykdyti neturi galimybės, bet mes turime galimybę kartu su savivalda surėmę pečius ir gerai pagalvoję tokius projektus daryti ir padaryti pokytį“, - sakė ministras.

Viceministrė Danguolė Jankauskienė sakė, kad pagrindinė ministerijos misija ir tikslas einant reformos keliu - padėti, konsultuoti ir padėti surasti bendrą vardiklį tiek savivaldai, tiek gydymo įstaigoms. „Bazinį paslaugų paketą su integruotomis paslaugomis, kad paciento kelias būtų lengvesnis ir geresnis, duodam savivaldybei, o aktyvų gydymą, t. y. stacionarinį gydymą, bazinio paslaugų paketo kontekste paliekam savivaldybėms, kitą koncentruojame į kompetencijų centrus tam, kad žmogus eitų tiesiai su savo sunkesne bėda, kas yra daugiau nei bazinio paslaugų paketo apimtyje, bet kad eitų ne ratais, o tiesiai. Tokia ir yra reformos esmė keliais žodžiais“, – sakė viceministrė. Pasak jos, stacionarinių paslaugų kokybei reikalavimai tik didės, o svarbiausia užduotis savivaldybėms – rūpintis ne stacionaru, o ambulatorinės pagalbos plėtra ir bendradarbiavimu bei pirminės sveikatos priežiūra.

Savivaldybėms yra nustatytas terminas, iki kada jos gali pateikti savo planus, kaip jos įsivaizduoja pokyčius ir reformas sveikatos apsaugos srityje savo savivaldybėse.

Susitikime su ministru dalyvavo LR Seimo nariai Antanas Čepononis, Jurgita Sejonienė, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, Radviliškio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Po susitikimo savivaldybėje ministras ir viceministre išvyko į Radviliškio ligoninę, kurioje susitiko su ligoninės direktoriumi Vaidu Smalinsku, ligoninės administracija ir skyrių vedėjais.