Radviliškio rajono savivaldybėje pristatytas bendruomeninių paslaugų plėtros projektas

Radviliškio rajono savivaldybėje suorganizuotas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ pristatymas.

Savivaldybėje susirinkę Radviliškio rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos vadovai, Savivaldybės tarybos nariai, neįgaliesiems paslaugas teikiančių įstaigų atstovai diskutavo apie socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtros pertvarką, analizavo ir susipažino su Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ rezultatais ir veiklomis institucinės globos pertvarkos II etapo laikotarpiu. Apie projekto rezultatus ir veiklas visoje Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje kalbėjo Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorė Eglė Čaplikienė, Šiaulių regiono ekspertė Eglė Jurkutė, apie paslaugų ir infrastruktūros plėtrą regione – Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Lina Gulbinė. Apie vieną projekto rezultatų – apsaugoto būsto programą, įgyvendinamą Radviliškio rajone, kalbėjo Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Radviliškio Viltis“ pirmininkė Danutė Janušauskienė.

Paslaugos – žmogui bendruomenėje

Pasak Eglės Jurkutės, Šiaulių regiono ekspertės, susirinkusiems pristačiusios projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ rezultatus, svarbiausias šio projekto tikslas –padėti ilgus metus institucijose gyvenusiam žmogui prisitaikyti visuomenėje, sugrįžti į bendruomenę. „Žmogų iš bendruomenės ištraukti yra lengva, o grąžinti yra labai sunku. Gali būti, kad 80 proc. žmonių, patyrusių institucinę globą, jau nebenorės grįžti į bendruomenę, nes jiems yra labai sunku pakeisti įpročius, jiems gyvenimas bendruomenėje kelia nerimą ir yra sudėtingas“, – sakė ji. Pasak jos, daugelis savivaldybių orientuojasi į fizinės aplinkos sukūrimą, nors tikroji pertvarka yra paslaugos turinys ir kokybė.

Projekto metu sukurtos keturios programos, kurios padeda žmonėms su negalia grįžti į bendruomenę: apsaugotas būstas, socialinės dirbtuvės, įdarbinimas su pagalba (Šiaulių regione kol kas neteikiama), pagalba priimant sprendimus. Šios programos padeda užauginti žmogų, leidžiantį jam pajusti savo vertę. Žmonės išmoksta būti savarankiški, socialinėse dirbtuvėse sugalvoja įvairių veiklų: tvarko ir laiptines, dirba kavinėse, daro kibinus ir pan. Daugelis dirbtuvių geba prisidėti prie paslaugos gavėjų gaunamos stipendijos parduodami savo gaminius. „Svarbiausia – siekti, kad šios paslaugos gavėjai išeitų į rinką. Šiaulių regione keturi žmonės jau dirba atviroje darbo rinkoje. Socialinių dirbtuvių paslauga Šiaulių regione yra teikiama keturių partnerių“, – sakė E. Jurkutė.

Paslaugų žemėlapiai – patogiam administravimui

Lina Gulbinė, programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja, kalbėjo apie paslaugų ir infrastruktūros plėtrą 2021–2027 metais Šiaulių regione. Pasak jos, svarbiausia, kad žmonės grįžtų į bendruomenę ir neštų pridėtinę vertę. Šiuo metu jau pradėti kurti socialinių paslaugų žemėlapiai, kuriuose bus matoma tiek reikalingų investicijų struktūra, tiek paslaugų apimtys, jų pobūdis, tiek paslaugos teikėjai, o vėliau planuojama kreiptis į regionų tarybas ir ten ieškoti galimybių gauti finansavimą būsimoms veikloms“ , – sakė ji.

Apsaugoto būsto programos tikslas – savarankiškas negalią turintis žmogus

Pagal projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ įgyvendinamoje apsaugoto būsto programoje Šiaulių regione naudojasi 12 žmonių, iš jų Radviliškio rajone šią paslaugą gauna keturi asmenys (po du Radviliškyje ir Šeduvoje).

Danutė Janušauskienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Radviliškio Viltis“ pirmininkė, pristatė Radviliškio rajone teikiamą apsaugoto būsto programą, pasidžiaugė jos rezultatais.

„Šiuo metu apsaugoto būsto programa naudojasi keturi paslaugų gavėjai, jauni negalią turintys žmonės: trys – iš šeimų, vienas – iš globos namų. Šiems žmonės suteikiama galimybė būti savarankiškiems. Žinoma, jie nepaliekami vieni, su jais dirba socialinis darbuotojas, atliekantis atvejo vadybininko funkcijas, 4 neįgaliesiems teikti apsaugoto būsto paslaugą skiriamas vienas specialisto etatas“, – apie apsaugoto būsto programą pasakojo D. Janušauskienė. Pasak jos, atvejo vadybininkas palaiko nuolatinį ryšį su apsaugoto būsto gyventoju, teikia paslaugas lanksčiu darbo grafiku (susitikdamas apsaugotame būste, kitose vietose, bendraudamas, telefonu ir pan.), organizuoja ir vykdo socialinį darbą su gyventojais, ugdo ir palaiko asmens socialinius ir buitinius įgūdžius, savarankiškumo gebėjimus ir motyvaciją, skatina gyventojus įsijungti į darbinę veiklą, stebi gyventojų sveikatos būklę, sprendžia iškilusias konfliktines situacijas, teikia kitas reikalingas paslaugas apsaugoto būsto gyventojams, siekiant kuo didesnio jų savarankiškumo bendruomenėje.

Pasak D. Janušauskienės, ši programa – tai ne kontrolės mechanizmas, o mokymas priimti sprendimus savarankiškai. „Šios programos dalyviai – arba iš per didelės globos, arba ir globos namų, arba iš nepakankamos priežiūros išsivadavę žmonės, tad labai svarbu jiems suteikti galimybę mokytis kasdienius gyvenimo sprendimus priimti savarankiškai: vieniems reikia įgyti elementarių higienos įpročių, kitiems – mokytis taupyti pinigus, susirasti ir išlaikyti darbą“, – sakė ji.

Pokyčiai gyvenime – į gerąją pusę

Esminiai pokyčiai apsaugoto būsto programos dalyvių gyvenime, pasak D. Janušauskienės, yra tai, kad programos dalyviai gyvena savarankiškai bute padedami socialinio darbuotojo, įgijo specialybę, džiaugiasi pagerėjusia emocine sveikata ir turimu savarankiškumu, aktyviai naudojasi įvairiomis bendruomeninėmis paslaugomis, trys gyventojai iš šešių pradėjo dirbti, vieniems lengviau, kitiems reikia daugiau pagalbos, tačiau visi planuoja savo išlaidas, laikosi dienos režimo, yra patys atsakingi už savo poelgius, pradeda suprasti, kaip reikia elgtis su turimais finansais. Jie džiaugiasi naujais pomėgiais, naujais draugais ir svarbiausia, kaip nebūtų keista, įgyta laisve. „Beveik visi šios paslaugos gavėjai sako, kad jaučiasi laisvi priimdami sprendimus, kur eiti, ką veikti, su kuo susitikti, net ką valgyti. Atrodo, jų niekas niekur įkalinęs nebuvo, bet jie taip jautėsi tiek nuo perdėtos globos šeimose, tiek nuo gyvenimo globos namuose“, – sakė ji.

Projektui „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ skirtos infrastruktūros plėtra bus tęsiama iki 2030 m. Planuojama, kad Radviliškio rajone bus įkurti Grupinio gyvenimo namai ir socialinės dirbtuvės.

Susitikime dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, mero pavaduotojas Vytautas Kriškčiūnas, administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, jos pavaduotojas Justinas Pranys, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Miškinienė, Danutė Janušauskienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Radviliškio Viltis“ pirmininkė, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai Kęstutis Dambrauskas ir Eugenijus Pranevičius.