PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Gegužės 11 d. 11:23

Rados vicepirmininkė: Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiantis stojimui į ES

Pasaulis

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


216354

Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiant stojimo į Europos Sąjungą (ES) paraišką, taip pat atstatant šalį, sako šalies Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.

Ji sako, kad šalis tikisi kandidatės statuso jau birželį.

„Tai dėl Ukrainos yra labai svarbi užduotis mes labai tikimės ir Lietuvos advokatavimo, ir pagalbos. Lietuva jau sėkmingai perėjo šį periodą, turi labai daug patirties. Mums reikalingas didelis palaikymas teisingai teisinės sistemos adaptacijai, pagalba teisingai užpildant paraišką dėl ES kandidatės“, – spaudos konferencijoje Vilniuje trečiadienį sakė O. Kondratiuk. 

Ji įvardijo penkis Ukrainai šiuo metu svarbiausius klausimus. Be minėtos pagalbos rengiantis stojimui į ES, pirmiausia – karinės ginkluotės tiekimą, humanitarinę pagalbą, tarptautinių teisinių veiksmų prieš karo nusikaltimus vykdančią Rusiją, taip pat Vakarų pagalbos atstatant sugriautą šalį.

Pasak jos, Ukraina tikisi greitesnio proceso dėl Rusijos Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme ir kitose karinio tribunolo institucijose, kad visi nusikaltimai būtų įvertinti ir bausmė Rusijai būtų „kuo įmanoma griežtesnė“. Taip pat, politikės teigimu, Ukraina siekia, jog šalies infrastruktūra, įskaitant ligonines, mokyklas, būtų pradėta atstatinėti „jau dabar“. 

„Būtent šie penki klausimai formuoja tokį mūsų kumštį, jų neįvykdžius, mes negalime to kumščio atlenkti“, – kalbėjo ji.

Lietuvai siūlo atstatyti Avdijivką

Parlamento vicepirmininkė priminė, kad kitos šalys jau pasirinko rūpintis atkūrimu konkrečiuose regionuose, pavyzdžiui, Estija – Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, Latvija norėtų rūpintis Buča, be kita ko, dar ir dėl panašumo į žodį „bučinys“.

Lietuva, pasak jos, galėtų pasirinkti Avdijivką Rytų Ukrainoje.

„Nuoširdžiai laukiame bet kokios pagalbos bet kokiuose regionuose (...). Lietuva kadaise atstatinėjo Avdijivkos miesto mokyklą, vidurinę mokyklą, ši mokykla vėl sugriauta, Lietuva įdėjo daug pastangų, finansų atstatymui. Tad galimai tai galėtų būti šioje vietoje“, – sakė ji.

O. Kondratiuk sako, kad Ukraina pirmiausia tikėtųsi pagalbos atkuriant sugriautą infrastruktūrą, šalims siunčiant inžinierius ir kitus ekspertus.  

Ambasadorius: stojimui į ES „dešimtmečių neprireiks“

O. Kondratiuk sako, kad šalis kol kas koncentruojasi į „teisingą istorinį sprendimą“ tapti ES kandidate ir šiuo metu telkia jėgas būtent šiam etapui, nesvarstant, kada šalis galėtų tapti visateise ES nare. Anot jos, ES ir NATO narystės siekis yra įtvirtintas šalies Konstitucijoje.

Taip ji teigė paklausta apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimus, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES ir pasiūlymą šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sakė, kad alternatyvių formatų Ukraina nesvarsto ir tikisi, kad dešimtmečių neprireiks.

„Galimas tik vienas pasirinkimas –  visateisė narystė ES, kiti formatai mums netinka (...). Tikimės, birželi bus  sprendimai dėl kandidatės statuso, be abejo, Ukraina turi daug padaryti, kad išpildytų kriterijus. Bet nemanau, kad tam prireiks dešimtmečių“, – sakė jis.

Dėkojo JT padedant evakuoti„Azovstal“ civilius

Kalbėdama apie tolesnius karinius veiksmus, Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė pripažino, kad Ukrainoje „itin skaudus“ yra žmonių evakuacijos iš Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ klausimas. Ji atkreipė dėmesį, jog civilius evakuacija pajudėjo po Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) vizitų Maskvoje ir Kyjive.

„Tiktai po oficialaus Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus, pono A. Guterres'o vizito bent kažkas pradėjo praktiškai judėti dėl civilių žmonių evakuacijos. Mums pasisekė, Ukrainos pusei pasisekė evakuoti civilius, tarp jų yra daug vaikų, moterų ir sužeistųjų – tiesą pasakius, sužeistųjų mums kol kas neleido pasiimti“, – kalbėjo ji.

O. Kondratiuk patikino, jog jos žiniomis Ukrainos Generaliniame štabe, Prezidentūroje kalbama apie galimą neutraliteto suteikimą apsuptiesiems, tačiau atsako iš Rusijos kol kas nesulaukta.

Dėkojo už poziciją dėl Rusijos

Ukrainos parlamento atstovė dėkojo už karinę, humanitarinę pagalbą ir už tai, kad Lietuva jos vizito metu tapo penktąja valstybe, kuri parlamente vienbalsiai pasmerkė Rusijos vykdomą „genocidą prieš Ukrainą“ bei paragino kitas valstybes pasekti šiuo pavyzdžiu. 

„Man malonu, kad Ukraina turi tokius gerus draugus, partnerius, kaip Lietuva, kuri demonstruoja absoliučią lyderystę visuose – politiniuose, ekonominiuose, kultūriniuose klausimuose“, – akcentavo ji.

O. Kondratiuk teigė su Lietuvos valdžios atstovais vizito metu aptarusi atvykusių ukrainiečių švietimą, socialinę pagalbą, kai kurias konkrečias problemas, kaip, pavyzdžiui, psichologinę pagalbą moterims ir vaikams, lietuvių kalbos kursus, diplomų pripažinimą ir kitus klausimus, kaip Ukrainos karo pabėgėliai galėtų greičiau socializuotis, integruotis į darbo rinką.

Anot jos, taip pat su Lietuvos Vyriausybės nariais aptarta medicininė pagalba ukrainiečiams, karių gydymo ir reabilitacijos galimybės.

Pirmoji apsilankiusi aukšto rango politikė

O. Kondratiuk sako aptarusi ir idėją, jog Europos Sąjunga galėtų sukurti mechanizmą, kuris leistų tolygiau finansuoti valstybių patiriamas išlaidas priimant Ukrainos karo pabėgėlius.  

Aukščiausiosios Rados vicepirminkė taip pat dėkojo Lietuvai ir jos žiniasklaidai už objektyviai nušviečiamus įvykius Ukrainoje, kovą su Kremliaus propaganda.

Lietuvoje šią savaitę besilankanti Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė, Partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) atstovė O. Kondratiuk yra pirmoji aukšto rango Ukrainos politikė, atvykusi į Lietuvą Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

Nuo vasario pabaigos tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą šioje pavasario sesijoje į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu balandžio 12-ąją yra kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o kovo 10-ąją – Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

 

BNS