R. Žemaitaitis sutiko supaprastinta tvarka atsisakyti teisinės neliečiamybės

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį Seimo posėdžio kreipėsi į parlamentarus su prašymu naikinti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu kaltinamas parlamentaras sutiko, kad teisinė neliečiamybė jam būtų naikinama supaprastinta tvarka.

„R. Žemaitaitis kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu (…) viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės“, – posėdžio metu teigė N. Grusnkienė.

„Be to jis būdamas valstybės politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu (...) viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytą žydų tautybės Lietuvos Respublikos gyventojų genocidą, Holokaustą tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu“, – sakė ji.

R. Žemaitaitis sutiko atsisakyti teisinės neliečiamybės

Savo ruožtu R. Žemaitaitis posėdžio metu informavo sutinkantis, kad teisinė neliečiamybė jam būtų naikinama supaprastinta tvarka.

„Prašau nesudaryti komisijos ir savo noru (sutinku – ELTA) dėl mano teisinės neliečiamybės išsprendimo klausimo“, – posėdžio metu sakė R. Žemaitaitis.

Dėl šios priežasties Seimas neturės sudaryti laikinosios komisijos, kuri spręstų ar yra pagrindas parlamentaro teisinės neliečiamybės naikinimui.

Neatmeta, kad Seimas generalinės prokurorės prašymo gali netenkinti

Visgi R. Žemaitaitis neatmeta galimybės, kad balsuoti dėl neliečiamybės naikinimo dar turėsiantis balsuoti Seimas, gali šio generalinės prokurorės prašymo ir nepatenkinti.

„Seimo nariai po savaitės jeigu matys, kad ši byla yra gal politizuota, gal gavę kitokios informacijos galės priimti ir kitą sprendimą. Arba toliau tęsime bylą apygardos teisme“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Politikas akcentavo, kad jei ketvirtadienį Seime išklausytas generalinės prokurorės kreipimasis būtų adresuotas kitam parlamentarui, pateikti argumentai jo tikrai neįtikintų.

„Tikrai neįtikintų“, – patikino jis.

R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas jam bus palankus.

„Aš nemanau, kad teismas gali priimti nepalankų sprendimą man. Būtų įdomu išgirsti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kaip asmenį gali bausti už tą patį nusikaltimą du kartus“, – pabrėžė politikas.

N. Grunskienė pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimo, vykdant lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas buvo įpareigojęs atlikti šį veiksmą, siekiant, kad galima būtų tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Panaikinti politiko imunitetą prašoma atsižvelgiant į tai, kad R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymo, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams bei jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Būdamas praeitos kadencijos Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.

Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.