R. Žemaitaitis mato centro kairės valdančiąją koaliciją: tabu – konservatoriai ir Laisvės partija

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad būsimąją valdančiąją koaliciją matytų su centro kairės politinėmis jėgomis – socialdemokratais, „valstiečiais“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tuo metu galimybės bendradarbiauti, jo teigimu, nėra su Laisvės partija ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.

„Man yra tabu su Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, yra partijos pirmininkas, kuris per visus debatus slapstėsi po moterų sijonais ir bijojo išlysti (...). Laisvės partija ideologiškai mums nėra priimtina. Centro kairėje politinėse jėgose matau galimybę, tiek socialdemokratai, tiek valstiečiai, tiek „Vardan Lietuvos“, – LRT televizijai kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Rinkimai baigiasi, atvės visi, vienas kito atsiprašyme jeigu kas nebuvo taip, tiek iš mano, tiek iš kitų pusės. (...) Krašto gynybos klausimas mums labai svarbus, Ukrainos konflikto klausimas“, – pažymėjo jis.

Tikina nesąs „baubas“

Kalbėdamas apie antisemitizmo skandalą R. Žemaitaitis aiškino nesąs „baubas“, o žmonių balsai už „Nemuno aušrą“ galėtų įtikinti Konstitucinį teismą (KT) „nepriiminėti politinių sprendimų“.

„Dėl antisemitizmo, matyt, iš kvailos skaičiuoklės bandė padaryti, kad aš esu baubas. Toks nesu“, – tvirtino „Nemuno aušros“ lyderis.

„Visuomenė, žmonių balsavimas, jeigu "Nemuno aušra" gaus didelį visuomenės pasitikėjimą, tai bus ženklas ir Konstituciniam Teismui, kad politinių sprendimų nepriiminėti“, – kalbėjo jis.

Balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tuometis parlamentaras R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.

Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.