R. Žemaitaitis: diskusijos dėl didesnio gynybos finansavimo koalicijoje neprasidėjo

Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad diskusijos dėl šaltinių didesniam gynybos finansavimui koalicijoje nėra prasidėjusios.

„Kol kas koalicija nieko nesvarsto. Premjeras šios savaitės pradžioje Davose lankėsi, jei neklystu, šiandien Pistorius (Vokietijos gynybos ministras – BNS) Lietuvoje lankosi. Saulius Skvernelis (Seimo pirmininkas – BNS) lankėsi Ukrainoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Jis pažymėjo šiuo klausimu „liekantis prie savo nuomonės“. 

Anksčiau „aušrietis“ teigė, jog praėjusią savaitę paskelbtą Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansuoti tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

Jis pakartojo poziciją, kad norint pasiekti tokį rodiklį, būtinas Europos Sąjungos prisidėjimas.

„VGT man tampa pilka zona, kuri neatsako į nei vieną klausimą. Aš noriu, kad detaliai būtų išvardinta kiek sudaro atlyginimams, kiek sudaro infrastruktūrai, kiek ginkluotei“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.

„Aišku, galim sutaupyti. Yra vienas variantas. Panaikinkime visas ministerijas, palikime tik vieną Vyriausybę, panaikinkime Prezidentūrą, tada parduodame „Ignitis“ (energetikos grupė – BNS) akcijas ir mes turėsim ginkluotei pinigų“, – akcentavo jis.

Pernai birželį Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP. Vienu procentiniu punktu iki 16 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas, mažoms įmonėms – vienu punktu iki 6 proc., alkoholio, rūkalų ir kuro akcizai, priimtas Gynybos fondo įstatymas.

Į Gynybos fondą šiais metais turi būti pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau.

Tačiau praėjusią savaitę VGT sutarė, kad būtina išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Sutarta nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS pažymėjo, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas. Jis taip pat siūlo reikiamus pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą. 

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.