R. Žemaitaičio byloje liudijęs istorikas: sovietinių partizanų būriuose dalyvavo įvairių tautybių žmonės, buvo ir žydų

Dėl neapykantos kurstymo prieš žydus teisiamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio byloje trečiadienį liudiję Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikai teigė, kad sovietinių partizanų būriuose dalyvavo įvairių tautybių žmonės, tarp jų buvo ir žydų. Tiesa, pasak specialistų, nėra rasta duomenų, kad minėtuose būriuose buvę žydai būtų veikę prieš lietuvius dėl tautinės neapykantos.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje R. Žemaitaičio byloje trečiadienį apklausti du LGGRTC istorikai Rytas Narvydas ir Andrius Tumavičius. Jie vertino politiko įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, susijusius su Kaniūkų ir Pirčiupų žudynėmis. 

„Šlykščiau mūsų Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir negalėjo nepasakyti savaitgalį būdama Izraelyje! I. Šimonytė “Premjerė susitiko su Izraelio prezidentu: mūsų istoriniai saitai ir šalių draugystė yra tai, kuo didžiuojamės”. Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos ŽYDAI kartu su RUSAIS IŠŽUDĖ KANIUKŲ KAIMĄ IR TEN GYVENUSIUS ŽMONES“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

LGGRTC duomenimis, 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų kaime sovietiniai partizanai susidorojo su šio kaimo gyventojais, kurie nesutiko su jais bendradarbiauti. Per baudžiamąją akciją nužudyti 38 žmonės.

LGGRTC istorikas R. Narvydas teisme trečiadienį pasakojo, kad vertindamas R. Žemaitaičio įrašą apie Kaniūkų žudynes, tikrino šias žudynes įvykdžiusių partizanų sudėtį, bandė nustatyti jų tautybę.  

„Ten įvairių tautybių asmenų buvo – ir lietuviai, ir lenkai, ir baltarusiai, ir rusai, buvo ir armėnas. Marga buvo ta tautinė sudėtis. (...) Buvo ir žydų“, – nurodė istorikas.

Jam antrino ir kitas istorikas A. Tumavičius. LGGRTC specialistas nepaneigė fakto, kad sovietinių partizanų būriuose veikė ir žydų tautybės žmonės. Tiesa, istorikas pažymėjo, jog tautine prasme šie būriai nebuvo kažkuo išskirtiniai.

„Sovietinių partizanų būriuose dalyvavo įvairių tautybių žmonės. (...) Kalbėti apie išskirtinius tautinius reikalus neišeitų“, – sakė A. Tumavičius.

Istorikas R. Narvydas pasakojo, jog į sovietinių partizanų būrius tuomet žmonės patekdavo dėl įvairių priežasčių. Anot jo, neretai žmonės su sovietais sutikdavo bendradarbiauti ir dalyvauti jų vykdomose baudžiamosiose akcijose ne savo noru – esą jie buvo verčiami tai daryti, jiems buvo grasinama.

„Tie žmonės, kurie patekdavo į sovietinių partizanų gretas, turėjo įvairios motyvacijos. Dauguma jų tiesiog siekė išgyventi“, – dėstė R. Narvydas.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius klausė istoriko, ar sovietinių partizanų būriuose veikę žydų tautybės asmenys galėjo nusikaltimus prieš lietuvius vykdyti dėl tautinės neapykantos. R. Narvydas tvirtino, kad informacijos apie tai nėra rasta.

Istorikas A. Tumavičius savo ruožtu pažymėjo, jog dabar tiksliai nustatyti, kodėl vienos ar kitos tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių, neįmanoma.  

„Nežinome, kokios priežastys žmones privertė taip elgtis, negalime sužinoti, kas vyko jų galvose prieš tiek metų“, – sakė specialistas.

Istorikai taip pat vertino ir R. Žemaitaičio įrašą „Facebook“ apie Pirčiupų žudynes. Anot prokuroro, parlamentaras skelbė, kad šias žudynes įvykdė ne naciai, o žydai. 

R. Narvydas tvirtino, kad šių žudynių vykdyme žydai nedalyvavo.

„Tai buvo vokiečių karo nusikaltimas“, – teisme apie Pirčiupių žudynes kalbėjo istorikas A. Tumavičius.

Kitas teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje numatytas balandžio 10 d. 

Kaltinimai dėl neapykantos prieš žydus kurstymo

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai. 

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. 

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.