R. Žemaitaičio byloje liudija straipsnius apie žydus, trėmimus ir Holokaustą rašęs žinomas žurnalistas Č. Iškauskas

Dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams kaltinamo partijos „Nemuno aušra” pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byloje Vilniaus apygardos teismas per posėdį apklausia praeityje žinomą žurnalistą ir apžvalgininką Česlovą Iškauską.

Jis iškviestas į teismą, nes kaltinamas politikas yra nurodęs, kad tam tikrus baudžiamojoje byloje esančius teiginius nurodė parašęs remdamasis būtent šio apžvalgininko straipsniais.

Teisėjų kolegija prie bylos prijungė portale delfi.lt 2011 metais publikuotą Č. Iškausko straipsnį „Žydai bolševikų tarnyboje“, bei 2013 metų publikaciją tame pat portale „Juodasis Birželis, ar šiandien galimi trėmimai“.

Dabar pensijoje esantis 74 metų apžvalgininkas sakė gerai nepamenantis, ką rašė prieš keliolika metų publikuotuose straipsniuose, todėl teismas padarė nedidelę pertrauką ir sudarė galimybę liudytojui pasiskaityti juos ir prisiminti.

„Buvo rašyta seniai, buvo rašyta apie  žydus, Izraelio politiką, apie trėmimus esu rašęs“, – teisme teigė Č. Iškauskas. Liudytojai nurodė, kad rengdamas publikacijas rėmėsi šaltiniais.

Č. Iškauskas teigė, kad R. Žemaitaičio nepažįsta, jam nėra tekę su bendrauti antisemitizmo tema

„Straipsniuose rašiau apie Holokaustą, pasireiškusį visame pasaulyje ir Lietuvoje, apie teisuolius, kurie saugojo žydus, ir apie koloborantus apie lietuvių ir žydų pusės“, – sakė liudytojas. 

Tame pat posėdyje teismas ketina dar apklausti istorikę Nijolę Maslauskienę.

Tuo metu R. Žemaitaitis nesiruošia blogai savo bylos baigčiai.

„Tikrai nesiruošiu“, – žurnalistams teisme sakė R. Žemaitaitis, ar nesiruošia blogiausiam scenarijui savo byloje. 

„Nuosprendžio reiktų sulaukti, palaukim sprendimo“, – klausiamas žurnalistų teisme kalbėjo R. Žemaitaitis.

„O kodėl reikia trauktis? Reikia pirma sulaukti teismo nuosprendžio. Žmogus nekaltas, kol teismas neįrodė jo kaltės. Mes šiandien turime įvairių situacijų, turime žmonių spec. liudytojais esančiais Seime, turime keletą Seimo narių, kurie irgi prokuroro prašymu patraukti baudžiamojon atsakomybėn prokuroro prašymu. Kažkodėl nė vienas jų nesitraukia. Mes turime nuteistą partiją Liberalų sąjūdį, turėjome jų Seimo pirmininkę ir netgi du jų ministrus, kurių nė nepasitraukė“, – kalbėjo kaltinimų sulaukęs „Nemuno aušros“ lyderis.

Penktadienį vykstantis teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje bus pirmasis po to, kai praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę. Jei parlamentas nebūtų panaikinęs R. Žemaitaičio imuniteto, teismo procesas negalėtų būti tęsiamas. 

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai. 

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. 

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.