R. Zamolskis neapskundė jam skirto nuosprendžio iki gyvos galvos, tikisi būti reabilituotas dėl psichikos ligos

Rusijoje kalintis Romas Zamolskis neapskundė jam Lietuvoje paskelbto nuosprendžio, kuriuo už nužudymus ir kitus itin sunkius nusikaltimus jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

„Jis norėjo, kad greičiau (teismo sprendimas – ELTA) įsiteisėtų, nes nori, kad būtų pradėtas civilinis procesas dėl reabilitacijos. Ne dėl baudžiamojo proceso, bet dėl psichinės sveikatos – jis buvo pripažintas, kad turi problemų su psichika. Dabar akivaizdu, kad jis nuteistas, yra sveikas. Visos ekspertizės, darytos Rusijoje, patvirtino, kad jis niekada nesirgo. Jis prašė manęs pradėti reabilitacijos procesą, bet aš neužsiimu tokio pobūdžio bylomis“, – Eltai sakė R. Zamolskiui Panevėžio apygardos teisme atstovavusi advokatė Eligija Norkienė. 

Ji mano, kad jos ginamasis galėtų prisiteisti moralinę žalą. 

R. Zamolskis Lietuvoje daugybę metų buvo pripažįstamas psichiškai nesveiku, sovietmečiu gydytas psichiatrijos ligoninėse tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje.

1996 metų balandį Kauno apygardos teismas R. Zamolskį pripažino kaltu dėl nužudymų, vagysčių, neteisėto disponavimu šaunamaisiais ginklais. Tuo metu buvo atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės. Jomis remiantis R. Zamolskiui buvo nustatyta lėtinė psichinė liga ir jis pripažintas nepakaltinamu, paskirtas priverstinis gydymas. 2001 metais jis pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės, po pabėgimo ir įvykdė sunkius nusikaltimus, dėl kurių ir buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo.

ELTA primena, kad sausio 14 dieną Panevėžio apygardos teismas 55 metų R. Zamolskį  pripažintas kaltu dėl prieš du dešimtmečius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje įvykdytų itin sunkių nusikaltimų – dviejų vyrų itin žiaurių tyčinių nužudymų, pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų (tarp jų inkasatorius ir policijos pareigūnus Vilniuje, Kaune, Panevėžyje) ir kitų nusikaltimų. 

Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė Eltai sakė, kad nuosprendis R. Zamolskio byloje įsiteisėjo vasario 5 dieną, nuosprendžio neskundė ir kiti bylos dalyviai.

Daugelį metų vyras buvo ieškomiausias įtariamasis Lietuvoje.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ ties Gariūnais įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

Dėl plėšimo R. Zamolskis nebuvo nuteistas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Tačiau pripažinus kaltu dėl pasikėsinimo į inkasatoriaus gyvybę, vyras jam turės sumokėti 30 tūkst. eurų.

Jis taip pat turės atlyginti žalą už sugadintą inkasatorių automobilį, nukentėjusiųjų gydymą, Viešojo saugumo tarnybai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turės atlyginti už išmokas pareigūnui, sugadintą uniformą ir t.t. 

2001 m. birželį Vilniuje, prie Operos ir baleto teatro R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku Virginijumi Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną, dabar žinomą režisierių Aleksandrą Špilevojų.

Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „Aro“ pareigūnų buvo nukautas, o A. Špilevojus buvo nesunkiai sužeistas.

R. Zamolskio advokatė E. Norkienė yra sakiusi, kad ši byla turi būti nutraukta dėl senaties, pats R. Zamolskis siekė išteisinimo.

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 metų rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai. Pats R. Zamolskis tikina, kad visada norėjo ir siekė, kad būtų perduotas Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikaltimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.