R. Šadžius: Vyriausybė neturi planų grįžti prie NT mokesčio – taip mums visiems bus ramiau

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybė neturi planų dar kartą grįžti prie daugiausia diskusijų visuomenėje ir Seime šiemet sulaukusio nekilnojamojo turto mokesčio ir keisti Seimo patvirtintiną pirmojo būsto apmokestinimą. Tačiau jis neatmeta, kad šis klausimas galės būti vėl svarstomas ateityje.

„Vyriausybė konkrečių planų kažką daryti šitoje srityje neturi ir šiuo metu, aš manau, ir neturi turėti, taip mums visiems bus ramiau. Įstatymai priimti, mes šituo faktu turime džiaugtis. Mes iš tikrųjų užtikrinome, nors ir santūrias, bet tvarias papildomas pajamas į šalies finansus, kurių mums reikia finansuojant mūsų saugumą“, – interviu BNS sakė finansų ministras.  

Pasak jo, priimtas paketas turėtų tenkinti Europos Komisiją, todėl R. Šadžius tikisi, kad ji atšildys ir išmokės Lietuvai 400 mln. eurų ar bent didžiąją dalį įšaldytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) sumos. 

R. Šadžius kol kas neatsako į klausimą, ar siūlys Vyriausybei pakeisti Seimo paskutinę minutę įtvirtintą lengvatą žemdirbiams, pagal kurią visiems žemės ūkio veikla užsiimantiems gyventojams bus taikomi mažesni gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai.

Prezidentūra sako, jog lengvata turi galioti tik gaunantiems pajamas iš žemės ūkio veiklos, todėl palikta landa iki įsigaliojimo sausį turėtų būti ištaisyta Seimo rudens sesijoje. 

Finansų ministras ramina ir savivaldybes, nuogąstaujančias, kad jos negaus papildomų pajamų iš NT ir GPM mokesčių. Pasak R. Šadžiaus, visos pajamos iš NT mokesčio nuo 2031 metų atiteks savivaldai, o žmonės norėdami išvengti šio mokesčio nepuls registruotis didesnėse savivaldybėse, kurioms ir tektų jų mokamas pajamų mokestis.  

– Iš mokesčių paketo, kurį jūs pasiūlėte Vyriausybei ir Seimui, iš esmės neliko dviejų dalykų: jūsų siūlyto visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio pirmam būstui ir 36 proc. GPM, kurį pradžioje ministerija pasiūlė, bet Vyriausybė vėliau jo Seimui nutarė nebesiūlyti. Ir dar atsirado papildomas NPD už vaikus, kurio jūs nesiūlėte, bet Seimas priėmė. Įvertinkit, ar geras tai yra variantas, kurį priėmė Seimas, ar vis dėlto reikėtų ateity kažką koreguoti?

– Pats faktas, kad Vyriausybė pateikė Seimui ir Seimas patvirtino mokestinių įstatymų pakeitimus nepraėjus pusei metų nuo Vyriausybės darbo pradžios, man atrodo, 19-ai Vyriausybei yra itin reikšmingas. Nes bandymų buvo anoj kadencijoj, taip pat buvo pateikti pasiūlymai. 

Tai sprendimai, jie yra ryžtingi ir aš neprisimenu Lietuvos ekonominėj istorijoj tokių sprendimų, didinančių valstybės fondų pajamų dalį. Nors, kaip teisingai pažymėjo Tarptautinis valiutos fondas, papildomos pajamos, jos yra planuojamos santūrios – 0,6 proc. BVP 2027-tais metais – čia efektas, jisai yra santūrus, tačiau jis yra reikšmingas. Aišku, koks jis realiai bus, šiandien pasakyt yra sudėtinga, kadangi šalyje vyksta įvairūs procesai, ekonomika auga ir konkrečiai suskaičiuot, kas bus 2027-tais, 2028-tais metais, tik teoriškai galima įvertint.

Nepamirškime, kad tikimės atšildyti 400 milijonų ar bent didžiąją dalį šitos sumos RRF lėšų, kurios iki šiol yra įšaldytos. Na, ir tai tam tikra prasme Lietuvai premija už priimtus sprendimus, tai papildomi pinigai, kuriuos bus galima tiesiogiai įlieti į ekonomiką...

– Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas ir jūs pats anksčiau sakėte, kad yra rizikos negauti dalies RRF lėšų. Dabar jūs kalbat ir Prezidentūra sako, kad koziris yra tai, kad mes gausime pusę milijardo papildomų pajamų iš mokesčių ir čia Europos Komisija turėtų mums paploti.

– Jūs pasižiūrėkit įrašą – aš suformulavau labai tiksliai – 400 milijonų ar bent didžioji dalis iš jų. Tai rizikos lieka. Aišku, mes stengsimės įtikinti Europos Komisiją, kad ėjome tuo keliu, kuris ir buvo nubrėžtas mūsų RRF plane, tai būtent nekenkiančio ekonomikai mokesčių svorio mūsų pajamų sistemoje didinimas. Ir tą mes padarėm. Pavyzdžiui, saugumo įnašas (draudimo sutarčių apmokestinimas – BNS) yra labai konkretus pavyzdys tokių mokesčių. Tas žingsnis yra labai svarbus ir aš džiaugiuosi, kad mums pavyko šitą žingsnį įgyvendinti.

– Bet ar Europos Komisijai svarbu bendras fiskalinis efektas, ar kažkoks naujas mokestis, ar tai, ką įsipareigojo praėjusi Vyriausybė ir ką mes pagal tuos įsipareigojimus padarėm ir ko nepadarėm? 

– Europos Komisija tai nėra grupė formalistų, kurie dėlioja kablelius.

– Truputį yra.

– Na, formalistų yra ir turi būti visur, bet Europos Komisijai svarbu būtent tų reformų, kurios įrašytos į mūsų RRF planą, įgyvendinimas, nes tos reformos buvo tam ir numatytos, kad mes nekenkiančiais ekonomikai būdais galėtume sustiprinti savo viešuosius finansus. Tai šitie aspektai ir bus vertinami konkrečiai atsižvelgiant į formuluotes, žinoma, kurios yra plane, bet tai bus diskusijų objektas ir Lietuvos pozicija teikiant mokėjimo prašymą bus, kad mes pilnai įgyvendinom visus rodiklius ir dėl to mes mėginsime įrodyti, kad reikėtų atšildyti visą priklausančią šitiems rodikliams sumą.

– Kada tas prašymas bus teikiamas ir kada jūs tikitės  atsakymo?

– Prašymas yra formuojamas šiuo metu. Manau, kad jis bus pateiktas per liepos mėnesį, kadangi ten ne vien šitie rodikliai, ten yra labai nemažai kitų rodiklių, kuriuos mes jau įgyvendinom ir kurie buvo įstrigę. Mes pateikę iš aštuonių prašymų tik tris šiai dienai. 

Mums iš tikrųjų reikėtų užsitikrinti tolesnį lėšų srautą iš Europos Sąjungos biudžeto. Tai rimtai pagerintų mūsų iždo situaciją, kadangi investicijos, kurios jau buvo atliktos, jos buvo finansuotos iš mūsų iždo ir mes prašome kompensuoti šitas išlaidas iš Europos Komisijos. Na, neskaičiuojant tų 400 milijonų, kurie susiję su mokestiniais rodikliais, kurie nėra investuoti ir mes turime planuose investicijas, kurias galėtume finansuoti. Viena, tarp kitko, iš tų investicijų svarbių yra ILTE įstatinio kapitalo didinimas.

– Kokia suma čia numatyta?

– ILTE įstatinis kapitalas dabar truputėlį daugiau kaip 200 milijonų, tai kad ILTE galėtų veikti savo jėgomis ir įgyvendinti programas, šį įstatinį kapitalą reikėtų padidinti bent keletą kartų. Tai vyks etapais ir žiūrint ir į valstybės finansines galimybes. 

– Paklaustas, kokia rizika, kad valstybė nesurinks 600 milijonų eurų iš naujų mokesčių, neseniai atsakėte labai keistai, mano galva, kad yra numatytas šešių mėnesių laikotarpis pasiruošti verslui ir gyventojams. Bet pasiruošti naujiems mokesčiams yra dalykas toks dviprasmiškas – tu gali perrašyti savo turtą kitam, tu gali perkelti jurisdikciją kitur, tu gali sugalvoti visokių schemų, kaip išvengti didesnio mokesčio, perregistruoti savarankišką veiklą į mažąją bendriją ar UAB'ą. Yra daug variantų, kaip žmonės ar verslas gali sugalvoti išvengti tų mokesčių. 

– Atskirkim dvi sritis: viena yra mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas ir tai yra veikla, kuri yra smertkina, kurią reikėtų užkardyti, mokesčių inspekcija dirba šita kryptimi. Kitas dalykas yra mokesčių optimizavimas, vadovaujantis tais įstatymais, kurie šalyje galioja. Pavyzdžiui, kiekvienas, norintis atidaryti savo verslą, labai rimtai turėtų apsvarstyti to verslo įteisinimo formą – ar jam apsimokėtų, kadangi jis pats vienas tą darys, jam nereikia jokių pagalbinių žmonių samdyti, nereikia didelių užpirkimų, tada galbūt optimalu yra forminti individualią veiklą, kuri suteikia ne tik tam tikrą mokestinį režimą, bet ir socialines garantijas.

O galbūt – bet tuomet tu už savo veiklos rezultatus atsakai visu savo turtu ir savo šeimos turtu – galbūt yra verta rizikingai veiklai įsteigti juridinį asmenį su ribota civiline atsakomybe, bet ten jau kitos žaidimo taisyklės. Ten tu turi įnešti tam tikrą įstatinį kapitalą, priklausomai nuo veiklos formos, turi pasitelkti partnerių, sakykim, uždaroj akcinėj bendrovėj galbūt nėra prasminga 100 proc. akcijų laikyti vieno savininko rankose, galima pasidalinti su verslo partneriais.

Tada atsiranda ir buhalterinė apskaita, kiti mokesčiai, ne gyventojų pajamų mokestis, o pelno mokestis. Tada turi samdyti darbuotojus, įskaitant save – ir vargo daugiau, bet galbūt mokestine prasme ir veiklos civilinės atsakomybės prasme, ir veikimo ūkinėje erdvėje prasme galbūt tai yra naudingiau – tai viskas gi nuo to priklauso.

Tai čia tie šeši mėnesiai iš tikrųjų yra skirti visiems suprasti, kaip keičiasi mokestinė situacija ir čia aš pabrėžčiau, kad mokestiniai pakeitimai buvo sukonstruoti taip, kad jie keistų mokestinę situaciją nedaugeliui, tiems patiems turtingiausiems, patiems sėkmingiausiems ir tiems, kuriems bus lengviausia turbūt prisitaikyti, nes jie profesiškai tam pasiruošę. Tas prisitaikymas įvyks ir būtent tam Lietuvos teisėje yra įtvirtinta šešių mėnesių taisyklė.

Aš manau, tai vienas iš labai svarbių mūsų mokestinės sistemos aspektų. Aš džiaugiuosi, kad Seimui pavyko iki nustatytos datos patvirtinti tuos pakeitimus ir jie įsigalios nuo 2026-tų metų sausio pirmos. Visi galės ne tik pasiruošti, bet galbūt kartais ir psichologiškai priprasti prie naujos situacijos.

– Kai jūs sakote, kad tie didesni mokesčiai palies nedidelę visuomenės ar verslo dalį, tuos, kurie gali susimokėti, tai advokatai, tarkim, jau girdisi, grasina teismais – Verslo konfederacijos vadovo pono Romanovskio lūpomis tas nuskambėjo, kad svarstoma kreiptis į teismą dėl to, kad jie nebuvo įtraukti į teisėkūros procesą. Tai ką jūs jiems atsakysit? Štai, prašom, advokatai, turtingi žmonės, gali susimokėti.

– Mano atsakymas labai paprastas – tai, ką tvirtino ponas Romanovskis, yra netiesa – asociacijos buvo įtrauktos į teisėkūros procesą tiek, kiek tai numato Lietuvos įstatymai. Lietuva yra parlamentinė valstybė ir, be abejo, Seimo salėje yra svarstomi Seimo narių pasiūlymai. O asociacijos labai aktyviai, kadangi aš pats dalyvavau Seimo komitetų posėdžiuose, juose visada asociacijos, netgi papildomai prie reglamentu numatytų limitų turėdavo teisę pasisakyti ir argumentai būdavo išklausomi.

Kitas dalykas, ir čia aš matau problemą, kad tie argumentai šioje diskusijoje, deja, labai daugeliu atvejų neatrodė rimti ir solidūs. Pavyzdžiui, tai, kad įvedus didesnį progresiškumą gyventojų pajamų mokestyje staiga čia nutiks ekonominė dykvietė. Tai nėra argumentas diskusijoje – ne aš vienas tą pastebėjau, yra ir kitų rimtų žmonių, kurie atkreipė dėmesį, kad galbūt mūsų verslo elitas dar nėra išaugęs iki tos ribos, kada galėtų labai rimtai diskutuoti dėl pačių rimčiausių klausimų. Kas nereiškia, kad nevyko ir rimta diskusija, ir manau, kad mes pasiekėme tarpusavio supratimo ir gyventojų pajamų mokesčio įstatymo galutiniame variante atsirado nuostatos, kurios neužkirstų kelio kapitalo apyvartai – atsirado išlygos dėl turimų akcijų pardavimo, pavyzdžiui, sutrumpintas laikotarpis, kiek reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą, kad jo pardavimo pajamos nebūtų apmokestintos...

– Sutrumpintas nuo dešimt ir penkerių metų, taip?

– Taip, sutrumpintas iki penkerių metų. Atsirado nuostata, kuri leidžia taip pat tuo plokščiu 15 proc. tarifu apmokestinti pajamas, gautas pardavus akcijas, įgytas iš darbdavio opciono būdu – tokia praktika taikoma pačiose moderniausiose įmonėse.

Galų gale, privatus sveikatos draudimas, man atrodo, pasiektas taip pat protingas kompromisas, nes pradinis Vyriausybės pasiūlymas buvo visiškai panaikint bet kokią lengvatą privačiam sveikatos draudimui darbdavio lėšomis. Dabar ta lengvata liko apribota eurais – 350 eurų per metus. Manau, kad tai tie sprendimai, kuriuos pavyko surasti vertingoje diskusijoje, kurioje buvo pateikiami solidūs argumentai iš abiejų pusių.

– Dėl nekilnojamojo turto mokesčio nuskambėjo ir Seime iš kažkurio demokrato lūpų, kad teks grįžti prie pirmojo būsto apmokestinimo. Jūs sakote, skaičiau jūsų kažkuriam pasisakyme, kad tikrai nebus grįžta artimiausiais metais – tai yra nei 2026, nei 2027 metais, nors kartu teigėte, kad gal per savivaldos rinkimus ta diskusija gali išsivystyti. Kitaip tariant, šios Vyriausybės kadencijos metu prie šio mokesčio nebus grįžta? 

– Iš tikrųjų pirmo būsto apmokestinimui opozicija buvo labai stipri Seime. Rezultatas tas, kad savivalda, palyginus su pasiūlytu variantu, neteko instrumento, kuriuo galėtų papildyti savo biudžetus. Tai tas instrumentas kaip toks teoriškai išlieka ir savivaldos rinkimų kampanijoje, matyt, prie to bus sugrįžta. Antra vertus, nuo 2031-ųjų metų pagal priimtą įstatymą baigsis įnašai į Gynybos fondą iš nekilnojamojo turto mokesčio ir bet kuriuo atveju mokestis sugrįš į savivaldos rankas.

–  Jūs turit galvoj čia komercinį ir paskesnį būstą?

– Komercinis ir dabar yra savivaldos rankose, bet į Gynybos fondą eis 0,2 proc. (mokesčio tarifas – BNS), bet visa tai yra laikina, kol mes formuojam Gynybos fondą, kol mes turim rasti papildomų reikšmingų šaltinių finansuoti mūsų šalies saugumui. Bet po to nekilnojamo turto mokestis grįžta 100 proc. į savivaldos rankas ir kokiu pavidalu, gal ši Vyriausybė kažką dar spės pasiūlyti, gal kitos kadencijos Vyriausybė tą klausimą svarstys, galbūt per savivaldos rinkimų kampaniją, o galbūt per kitų Seimo rinkimų kampaniją, manau, šitie klausimai neišnyks. 

Bet Vyriausybė konkrečių planų kažką daryti šitoje srityje neturi ir šiuo metu, aš manau, ir neturi turėti, taip mums visiems bus ramiau. Įstatymai priimti, mes šituo faktu turime džiaugtis. Mes iš tikrųjų užtikrinome, nors ir santūrias, bet tvarias papildomas pajamas į šalies finansus, kurių mums reikia finansuojant mūsų saugumą.

– Savivaldybių asociacija dar nuogąstauja, kad iš gyventojų pajamų mokesčio jos gali netekti iki 2031 metų, berods, 650 milijonų eurų dėl to, kad žmonės fiktyviai deklaruos savo gyvenamąją vietą ten, kur yra brangesnis būstas, kitaip tariant, išeis iš mažųjų savivaldybių į didžiąsias, kad išvengtų nekilnojamo turto mokesčio. 

– Aš nežinau, kaip viskas vyks, galbūt aš nebūčiau toks jau labai pesimistiškas šituo požiūriu, nes žmonių sprendimą deklaruoti ten ar kitur gyvenamąją vietą lemia ne vien turto kaina, bet ir masė kitų faktorių. Juk į deklaruojamą gyvenamąją vietą tu gauni oficialius pranešimus, teismo kvietimus, oficialią informaciją, galų gale, su gyvenamąja vieta susiję klausimai dėl vaikų darželio ar mokyklos pasirinkimo, sveikatos priežiūros įstaigos.

Tai yra masė buitinių faktorių, kurie nulems realią žmonių elgseną. Ir iki šiol dažniausiai tokie gąsdinimai, kad visi masiškai kažką puls daryti, Lietuvoje nepasiteisindavo. Manau, tikiuosi, kad ir šiuo atveju to masinio žmonių judėjimo, registracijos tuščiam bute Vilniuje, kur čia buvo tas vienas stebuklingas adresas ir panašių dalykų, jų neįvyks.

– Norėdami išvengti kelių tūkstančių eurų mokesčio gali, ko gero, žmonės sugalvot schemų.

– Tačiau man atrodo, kad jeigu jie turi tikrai prabangų būstą, tai greičiausiai tuo prabangiu būstu ir naudojasi kaip savo pagrindine gyvenamąja vieta. Kodėl turėtų būti kitaip?

– Iš Prezidentūros jau nuskambėjo raginimas, kad Vyriausybė turės rudens Seimo sesijai pateikti žemdirbių apmokestinimo pataisas, nes dabar palikta landa – gyventojų pajamų mokesčio lengvata žemdirbiams, pagal kurią vien tik su ūkininko pažymėjimu galėtų gauti tą lengvatą. 

– Mes analizuojame situaciją. Tai, kas nutiko su šita konkrečia pataisa, kaip tik ir parodo, kiek svarbi yra tvarkinga teisėkūros procedūra, kada staiga, impulsyviai Seimui nubalsavus, beje, ir opozicijos balsais, nors visi valdančiąją daugumą kaltina, bet tai buvo 11 konservatorių balsų, 10 liberalų balsų. Buvo priimtas, sakyčiau, impulsyvus sprendimas, kurį mes turime gerbti, nes tai yra parlamento sprendimas, tai yra įstatymas.

Bet kaip tik tie šeši mėnesiai ir Vyriausybei duoda galimybę išanalizuoti, kas nutiks, kaip nutiks ir pasižiūrėti, kiek čia tų bėdų gali pas mus atsirasti ir kaip tų bėdų reikėtų išvengti. 

– Tai jeigu jūs taisysit rudenį tą GPM lengvatą žemdirbiams, tai eis jau su biudžetu kitų metų? 

– Aš šiandien tikrai negaliu pasakyti, taisysime ar ne ir jeigu taisysime, tai kaip. Kaip tas bus daroma, šiandien aš dar pasakyti negaliu, bet mes turime tam tikrą laiką ir iki Seimo rudens sesijos, ir šeši mėnesiai iki įstatymo įsigaliojimo, kad suprastume, kaip mes galėtume jį taikyti, jeigu galėtume taikyti, ir kaip jį reikėtų taisyti, jeigu mes jo taikyti negalėsim.

– Noriu dar pažvelgti trumpai į kitų metų biudžetą. Jūs esat sakęs ankstesniame interviu BNS, kad 5,25 proc. BVP gynybai nebūtinai bus įkalkuliuotas į biudžetą, nes dalis pinigų bus reikalinga vėlesniais metais. Tai kaip atrodys šita eilutė biudžete? 

– Šiandien dar negaliu pasakyti, nes biudžeto planavimas tik prasidėjo. Antra vertus, mes jau pradėjome įgyvendinti krašto saugumo stiprinimo projektus  – jau įsibėgėjo procesai su Rūdninkų kariniu miesteliu, gal dar neįsibėgėjo, bet mes dar stumtelėsim į priekį procesus su Kairių miesteliu, kuris skirtas Lietuvos kariuomenei. Jau vyksta ginklų sistemų, amunicijos įsigijimai. Dabar, kada Europos Sąjunga priėmė sprendimą dėl 150 milijardų lengvatinių paskolų, mes taip pat matuosimės, kaip ten galėtume įsipiešti ir šituo instrumentu pasinaudoti. Ir visa tai turės būti atspindėta ir mūsų biudžetiniuose dokumentuose.

Vienais atvejais – ginklų įsigijimas – atsispindės tiesiogiai biudžeto įstatyme, kitais atvejais, kaip Rūdninkų miestelio statyba – tai bus privačios investicijos pasitelkiant kreditinius išteklius iš Europos investicijų banko – 540 milijonų kredito limitas, kurį EIB patvirtino rekordiškai sparčiais tempais. Sutartys su rangovais dar nepasirašytos, bet banko sprendimas skirti iki tokios sumos jau yra.

Tas finansavimas absoliučiai lengvatinėmis sąlygomis eitų, apeidamas Lietuvos biudžetą ir biudžetas turės išmokėti tas sumas pradedant 2028-aisiais metais, po projekto užbaigimo. Tai toks daiktų įsigijimas lizingu, vadinkim. Tai, mano galva, yra žymiai svarbiau – įgyvendinti konkrečius projektus, negu suplanuoti vienokią ar kitokią sumą biudžete ir po to suskaičiavus tuos procentus plaktis krūtinę arba...

– O kaip su Šiaurės investicijų banku? Jūs tęsiate derybas su juo dėl Rūdininkų miestelio finansavimo ?

– Taip, mes deramės, kad Šiaurės investicijų bankas mums teiktų ir tam tikrą kompetencijų pagalbą, nes jie turi pasaulyje patirties. Dėl konkrečios paskolos yra jau susiderėta – 400 milijonų eurų, tai yra biudžetinė paskola, kurią mes naudosime įsigyjant ir reikalingą karinę įrangą.

Ir dėl tokios pačios paskolos mes toliau deramės ir su Europos investicijų banku, šalia to dalyvavimo PPP projekte Rūdninkuose, mes tęsime derybas su banku dėl biudžetinės paskolos, finansuoti mūsų įsigijimus, ne konkrečiam projektui, bet tų karinių reikmių finansavimui.

 – Kokio dydžio tai galėtų būt paskola?

– Matyt, bus panašaus dydžio, kaip ir su Šiaurės investicijų banku. Bent jau mes matytume kažkur panašaus dydžio sumas.

– 400 milijonų?

– Taip. 

– Anksčiau esate sakęs, jog Lietuvai reikėtų daugiau užsienio partnerių, kad būtų sukurtas valstybinis gynybos pramonės holdingas. Gal jau artėjate prie kažkokios konkretesnės holdingo koncepcijos? Gal jau yra tiek, kiek reikia potencialių partnerių?

– Tiek, kiek reikia potencialių partnerių, tai tų bendrų įmonių kol kas nėra. Bet holdingo rėmai daugiau mažiau yra aptarti ir mintis yra tam panaudoti „Epso-G“ dukterinę įmonę „Epso-G Invest“. Kaip tai nutiks, matyt, priklausys nuo konkrečių schemų, pagal kurias bus kuriamos kitos gynybinės įmonės, nes „Epso-G Invest“ dabar dalyvauja „Rheinmetall“ kapitale (bendros įmonės su Vokietijos koncernu statant amunicijos gamykla Radviliškio rajone –BNS). Galbūt ieškodami kredito išteklių šioms bendroms įmonėms kurti mes ateisime ir iki ILTE's įtraukimo į šį procesą. Tai procesai vyksta.

– Tai jūs norit pasakyti, kad „Epso-G Invest“ bus holdingo įmonė, po kuria bus kuriamos tos bendros įmonės, taip?

– Tai yra vienas iš variantų, bet niuansų gali atsirasti įvairių. Bet kaip toks pagrindinis kelias, matyt, tai būtų  racionaliausia, kadangi „Epso-G Invest“ jau turi patirties steigianti įmonę su „Rheinmetall“, o steigiant kitas bendras įmones yra labai daug namų darbų, kuriuos reikia atlikti, pavyzdžiui, suvokimas, ar ta įmonė sugebės įsitvirtinti rinkoje. Tam reikia išanalizuoti verslo planą ir visas su tuo susijusias rizikas. Ir tai yra specialistų darbas.„Epso-G Invest“ tokių specialistų turi.

– Gal jūs galit atskleisti, kokią dar galėtume bendrą įmonę sukurti, ką ji galėtų gaminti? Žinome, kad vidutinio kalibro šaudmenis Giraitės ginkluotės gamykloje ketina gaminti amerikiečių milžinė „Northrop Grumman“ ir Norvegijos NAMMO, „Rheinmetall“ gamins artilerijos amuniciją Baisogaloje. M es neturim daug valstybės karinės pramonės įmonių, dar yra „Detonas“.

– Manau, kad šita dalykine tema jums įdomesnės informacijos galėtų suteikti žmonės, dirbantys Krašto apsaugos ministerijoje.

– Bet finansų ministras viską žino, be finansų ministro niekas čia neįvyksta.

– Niekas nevyksta... Anksti dar atskleisti kažką daugiau. Bet procesai vyksta intensyvūs.

– Dar noriu paklausti dėl antros pakopos pensijų reformos, kurią Seimas taip pat patvirtino ir jau girdim iš visų pusių, kad ir „Sodra“, ir pensijų fondai užversti skambučiais, žmonės klausia, kaip čia bus, kaip galima atsiimti pinigus. Įvairiais skaičiavimais, nuo 25 iki 40 proc., gal net iki pusės kaupiančiųjų gali atsiimti savo įnašus. Tikėtina, kad sukils infliacija, valstybė gaus daugiau PVM, o tai bus labai naudinga finansų ministrui.

– Žmonių išmintis sako: kiekvienas pliusas turi savo minusą ir atvirkščiai, kiekvienas minusas gali turėti savo pliusą.

– Ką jūs patartumėt premjerui Gintautui Paluckui, kaip finansininkas, kolega, ne finansų ministras, dėl jo paimtų paskolų iš ILTE's ir dėl pastarųjų žurnalistinių tyrimų apie jo ankstesnį galimai neskaidrų verslą, būsto pirkimą, pajamų nedeklaravimą?

– Aš laikausi principinės nuostatos, kad premjero ir savo kolegų ministrų nekomentuoju.

– Ačiū už pokalbį.