R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą (papildyta)

Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą.

„Gyventojų pajamų mokestis, pavyzdžiui, kurio mokamas procentas pačių turtingiausių ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių, žymiai mažesnis negu tų, kurie dirba savo darbo vietose. (...) Tie, kurie dirba ir uždirba iki vidutinio atlyginimo, jų mokestinė našta yra didelė. Matyt, būtų teisinga tą mokestinę naštą mažinti“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė R. Šadžius.

„Akivaizdu, kad yra veiklų ir žmonių, kurių pajamos yra apmokestinamos nepakankamai. Matyt, ten bus pasiūlyti sprendimai“, – pridūrė jis. 

Anot R. Šadžiaus, labiau galėtų būti apmokestinamos pajamos ir turto nuomos, pardavimo, taip pat individuali veikla. 

„Tie, kurie užsiima individualia veikla, patys tarsi susikuria savo verslą ir turi rizikas, kurias kartais tenka apmokėti. Bet ta disproporcija, kuri dabar egzistuoja, galima į ją pažiūrėti iš naujo ir dabar sumažinti“, – teigė R. Šadžius. 

Socialdemokratų deleguojamo kandidato teigimu, galėtų būti plečiamas NT mokesčio mokėtojų ratas.

„Vienas iš kelių galėtų būti plėsti prabangaus nekilnojamo turto mokestį, kurį dabar moka gana nedaug žmonių, pamažinant to turto apmokestinimo kartelę, plėsti mokėtojų skaičių“, – sakė R. Šadžius. 

Jis pabrėžė, kad planuojama koreguoti atskirus mokesčius nereformuojant visos mokesčių sistemos. 

„Apvertus aukštyn kojom mokesčių sistemą, atsirastų milžiniškos problemos tiems, kurie tuos mokesčius moka, skaičiuoja, atsižvelgia planuodami savo ūkinę veiklą. Dėl to eina kalba apie atskirų mokesčių atskirus pakeitimus“, – teigė R. Šadžius. 

Jo teigimu, Lietuva taip pat turi „bėdų su pridėtinės vertės mokesčio surinkimu“. 

Sutartyje dėl valdančiosios koalicijos numačius didžiausias pajamas apmokestinti progresiniais tarifais, nepriklausomai nuo jų rūšies, R. Šadžius neįvardijo ribos, nuo kurios galėtų būti taikomas papildomas apmokestinimas. 

„Mes pirma turime parengti tam tikrus pasiūlymus, juos sukalibruoti su konkrečiais statistiniais duomenimis (...) ir tuomet tik gimtų konkretūs pasiūlymai, ribos ir procentai“, – sakė R. Šadžius. 

Kaip ir paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas, kandidatas į finansų ministrus teigė, kad apie mokesčių pakeitimus bus diskutuojama 2025 metais.

„Niekas nesiruošia daryti jokių naktinių mokesčių reformų. Mūsų naujos daugumos koncepcija yra aptarti tuos pasvertus sprendimus, kuriuos mes galėtume pasiūlyti įvairioms interesų grupėms ir politinėms jėgoms, ir pasiekti didžiausią galimą konsensusą juos patvirtinant Seime“, – teigė R. Šadžius. 

I. Segalovičienė: galimybių langas mokesčiams – kadencijos pradžia

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigė, kad vienas šalies vadovo lūkesčių būsimam finansų ministrui – mažesnė pajamų nelygybė. 

„Šalies vadovas kėlė lūkestį padidinti mažas ir vidutines pajamas uždirbančių žmonių pajamas. (...) Tikrai tikimės, kad bus rasti sprendimai nelygybei mažinti“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot jos, strateginis tikslas, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kurio kitąmet nenumatoma didinti, artėtų prie minimalios mėnesinės algos (MMA). 

I. Segalovičienės teigimu, „taikli priemonė“ būtų G. Nausėdos siūlymas dėl papildomo NPD už vaiką dirbantiems tėvams: „Tikimės, kad kartu su mokestiniais sprendimais (...) tikrai bus išspręstas ir šitas klausimas“. 

Anot patarėjos, mokesčių pakeitimų „galimybių langas“ yra kadencijos pradžioje, todėl prezidentas ragino būsimą finansų ministrą „išmokti buvusios Vyriausybės patirtis“.

Pirmasis G. Nausėdos lūkestis R. Šadžiui – padidinti gynybos finansavimą, kuris 2025 metais siektų 3,5 proc. BVP. 

Be kita ko, šalies vadovas išreiškė lūkestį mažinti pajamų nelygybę, bei išspręsti su RRF lėšų gavimu kylančias problemas, „atblokuojant“ Lietuvai neišmokėtas lėšas.