R. Šadžius: ministerijų išlaidų mažinimas 5 proc. nepalies socialinių išmokų ar atlyginimų

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.

„Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan. Tikrai nejudinsime išlaidų rūšių, kurios yra svarbios visuomenei. Tai nei pensijų didinimas, nei atlyginimų didinimas nebus karpomas“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius. 

„Yra pasiektas susitarimas tarp visų ministerijų, kad kitais metais bent 5 proc. bus sumažintos valdymo išlaidos. Per ilgesnį laikotarpį tikimės rasti rezervų sutaupyti iki 1 mlrd. eurų. Ir tai institucijų indelis į gynybos finansavimą“, – sakė jis. 

Ministras patikino, kad Finansų ministerija taip pat prisidės prie taupymo mažindama einamąsias išlaidas. 

K. Budrys ir Š. Birutis nemato galimybės mažinti savo ministerijų išlaidas

Kaip aiškina užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, tikslai nuo nulio perskaičiuoti institucijų biudžetus, bet 5 proc. sumažinti dabartines išlaidas – nesuderinami. Anot jo, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių, tad jų didinimas, o ne išlaidų mažinimas yra prioritetas. 

„Vienas kitam dalykai neturi prieštarauti. Tai noras sutaupyti ir pasidaryti biudžetą nuo nulio. Tokį prašymą esame gavę iš Finansų ministerijos. Nežinau, kada paskutinį kartą institucijos yra dariusios biudžetą nuo nulio. Tai reiškia, kad turime apsibrėžti, kokios yra svarbiausios funkcijos“, – kalbėjo K. Budrys. 

„Šiai dienai Užsienio reikalų ministerijos situacija dėl darbo užmokesčio yra absoliučiai nepateisinama. Pagal turimą darbo užmokesčio dydį esame paskutinėje vietoje tarp ministerijų. Norime turėti aukščiausios kvalifikacijos diplomatus, kurie mokėtų begales kalbų, galėtų operuoti bet kurioje aplinkoje. Tai man čia yra šiai dienai prioritetas“, – komentavo jis. 

Politiko teigimu, ar pavyktų sutaupyti iš ministerijos prašomus 7,6 mln. eurų, bus žinoma įvykdžius pilną biudžeto perskaičiavimą. 

„Galėsiu atsakyti, kai padarysime skaičiavimus nuo nulio. Bet braukti liniją ir sakyti, susimažinkite, tai čia ne tas pats, kas susiskaičiavimas nuo nulio“, – sakė jis. 

Išlaidų mažinimui nepritaria ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Anot jo, Kultūros ministerija ir taip yra mažiausia, neturinti nei lėšų, nei personalo įvykdyti funkcijas kai kuriuose kultūros srityse. 

„Kažkas taip norėtų atimti iš kultūros pinigus, bet nemanau, kad tai logiškai. Šiandien kalbėjome apie kultūros paso programą, kuriai skiriama 4 mln. eurų, vienam moksleiviui apie 11 eurų. Ir čia, pavyzdžiui, nematome galimybės taupyti. Ir matome būtinybę plėsti tokias programas“, – sakė Š. Birutis. 

„Ministerijos viduje turime 95 darbuotojus. Kai kuriuos sritys iš viso nepadengtos. Galimybių, kaip mažiausioje ministerijoje, nematau“, – teigė jis. 

Nors KAM taupyti lėšų neprašoma, D. Šakalienė tvirtina: vertinsime išlaidas

Tuo metu, nors sutarta, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) nereikia mažinti išlaidų, ministrė Dovilė Šakalienė tvirtina, kad institucija aktyviai peržiūri lėšų naudojimą. Anot jos, jau buvo sustabdyta keli mažesnio prioriteto projektai, kurie sutaupė 15 mln. eurų

„Visi suprantame, kad gynyba yra ne ministerijos dalykas. KAM nėra recipientas. Mes patys savo ruožtu, nors nesame gavę nurodymo taupyti, bet aiškiai suprantame įvertinti visas išlaidas ir visus poreikius, pagal pagrindinį kriterijų – kiek tai prisideda prie mūsų gynybos ir saugumo stiprinimo“,– žurnalistams komentavo D. Šakalienė. 

„Todėl gynybos resursų taryboje priėmėme aiškius sprendimus ir projektus, kurie yra labai geri ir svarbūs, vertinant kultūriniu ir istoriniu požiūriu. Bet tai nėra prioritetas, kai kalbame apie ginkluotės įsigijimą. Todėl juos atidėsime ir tuos 15 mln. eurų, kuriuos matėme, kad galima sutaupyti toje srityje, skirsime gynybos stiprinimui“, – sakė ji. 

Aplinkos ministerija vykdo 50 proc. susimažinimo projektą 

Aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad jo valdoma institucija, siekdama mažinti išlaidas, vykdo prioritetų peržiūrą. Ministro vertinimu, paprašytus 10,5 mln. eurų sutaupyti Aplinkos ministerija galėtų efektyviau vykdant programas, atsisakant perteklinių funkcijų.

„Rengiame įvairius scenarijus ir žiūrėsime. Dar pavedimą gausime tik šiandien. Esame numatę keletą pažangos priemonių. Taip pat matome keletą funkcijų, kurių galėtume atsisakyti, resursų, kuriuos galėtume sutaupyti. (...) Tuos 10 mln. eurų sistemos viduje reikia rasti. Tai pabandysime pažiūrėti, kad tai nepaliestų svarbiausių funkcijų“, – kalbėjo P. Poderskis.

„Nuo sausio mėn. vykdome 50 proc. susimažinimo projektą. Kuriame esame nurodę, kad turime iš esmės peržiūrėti prioritetus“, – pabrėžė jis. 

Kovą Vyriausybė įpareigojo ministerijas peržiūrėti išlaidas 

Dar kovo mėn. Vyriausybė patvirtino 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo planą. 

Jame ministerijoms iškeltas tikslas susimažinti išlaidas, tokiu būdu prisidedant prie gynybos tinkamo finansavimo užtikrinimo.

Vyriausybė pavedė ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją savo valdymo srityse peržiūrėti ir nulinio biudžeto metodu suplanuoti vidines viešojo sektoriaus išlaidas. 

Tai apima išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms. Svarbi sąlyga – kad šie sutaupymai nedarytų neigiamo poveikio visuomenei teikiamoms paslaugoms.