R. Motuzas: imtis reikšmingų permainų santykiuose su Kinija šiuo metu nebūtų prasminga

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje nebūtų prasminga imtis reikšmingų permainų santykiuose su Kinija.

„Dabartiniam geopolitinės situacijos kontekste turbūt nebūtų prasminga labai stipriai kažką judinti ar imtis tam tikrų priemonių. Mes turėtume luktelėti“, – BNS sakė R. Motuzas.

„Tuo labiau, kad situaciją mes matome, kaip dinamiškai labai keičiasi“, – teigė jis.

BNS pirmadienį paskelbė, kad nuo 2021 metų tebesitęsiant nesutarimams, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.

Anot R. Motuzo, tai neatneš didelių pokyčių santykiuose tarp dviejų šalių.

„Mes turime žmogų iš Vilniaus, jie turi iš Briuselio, kuris yra, domisi ir tais (diplomatiniais – BNS) reikalais“, – teigė R. Motuzas.

BNS rašė, kad pastaruoju metu Vilniuje dirbo vienas Kinijos diplomatas, tačiau kuriam laikui išvykęs iš šalies jis gegužės 18 dieną buvo nebeįleistas į Lietuvą.

BNS žiniomis, minimas diplomatas neturėjo galiojančios Lietuvos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos, leidžiančios jam teisėtai dirbti diplomatu šalyje ir būti joje tol, kol šis dokumentas galioja. Jo turėtosios akreditacijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs.

Diplomatinis pasas Šengeno erdvėje jam leido būti 90 iš pastarųjų 180 dienų, tačiau Kinijos atstovas buvo pažeidęs šią taisyklę.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko teigimu, Lietuva šioje situacijoje nesijaučia kalta, kadangi apie situaciją diplomatinė atstovybė buvo informuota.

„Sakydavom, kad jeigu jie nori likti Lietuvoje, reikia pateikti vizą kaip diplomatinei atstovybei, bet Kinija ir toliau laikėsi principo ir teikdavo (prašymą akredituoti – BNS) laikinajam reikalų patikėtinio biurui. Jeigu matėte Algirdo gatvėj iškabą, jie taip ir yra iškabinę. Ir dėl to tas paskutinis diplomatas ir buvo neįleistas, už tai, kad tokios vizos neturėjo“, – kalbėjo R. Motuzas.

„Lietuva šioje situacijoje nesijaučia kalta, kadangi buvo labai gražiai paaiškinta ir mes darėme nuolaidų, nepaisant to, kad jie pasikabino tą iškabą. Mes sakėme, kad diplomatiniai santykiai nenutraukti ir kita. Bet jie ir toliau laikėsi savo pozicijos“, – aiškino jis.

Ginčas tarp Pekino ir Vilniaus įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę.

Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.

Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.

Remdamasi šiuo statuso pakeitimu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, kurie siekia akredituotis kaip dirbantys „Laikinojo reikalų patikėtinio biure“.