R. Morkūnaitė-Mikulėnienė paaiškino, kodėl G. Landsbergis neišsklaido abejonių dėl EK

Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius bei tikėtis politinės atsakomybės. Tuo metu kalbėdama apie konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vengimą atsakyti, ar jis matytų save eurokomisaro pareigose, politikė tikino suprantanti, kodėl užsienio reikalų ministras laikosi tokios pozicijos. Pasak jos, G. Landsbergis kritikos sulauktų bet kokiu atveju – net jei ir aiškiai įvardintų tokių ambicijų turįs.

„Manau, kad jeigu jis labai ryškiai išreikštų norą, tai būtų kritika iš kitos pusės“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Visgi politikė mano, kad konservatorių lyderis G. Landsbergis yra tinkamiausias kandidatas užimti eurokomisaro poziciją.

„Pagal visus loginius argumentus, tai natūraliausias kandidatas yra Gabrielius Landsbergis – kaip užsienio reikalų ministras, kaip valdančiosios partijos lyderis, kaip partijos, kuri laimėjo Europos Parlamento rinkimus čia Lietuvoje (lyderis – ELTA). Ir kadangi mes priklausome Europos liaudies partijai Europos Sąjungos mastu, tai irgi yra didžiausia Europos Parlamento rinkimus laimėjusi politinė jėga“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Todėl, man atrodo, tai yra natūraliausias pasirinkimas Lietuvai – jo artikuliuota aiški, pozicija dėl Ukrainos, dėl kitų tarptautinių klausimų, dėl Europos Sąjungos plėtros klausimų. Turi jis savo teigiamą, pozityvų vertinimą, didelį atpažįstamumą ir tarp Europos politikų, tai, aš manau, Lietuvai tai būtų geriausias variantas“, – akcentavo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė visiškai atmeta ir ilgametės partijos narės, buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės viešai išsakytą kritiką G. Landsbergiui dėl lyderystės stokos. Pasak jos, lyginti G. Landsbergį su Lietuvos socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte yra neteisinga.

„Vilija Blinkevičiūtė yra pasirinkusi tokį kelią, kuris leidžia jai tiesiog būti Briuselyje, dirbti Briuselyje. Paskutinį kartą ji Lietuvos politikoje sprendimus priiminėjo 2008 metais, G. Landsbergis yra net grįžęs iš Europos – atsisakęs mandato dėl partijos pirmininko (pozicijos – ELTA). Mano galva, tai tikrai toks nekasdienis žingsnis politiniame gyvenime, kada tu tokį tam tikra prasme patogesnį veikimą iškeiti į daugiau iššūkių turintį“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, pažymėdama, kad neabejoja G. Landsbergio lyderyste partijoje.

„Jo lyderystė partijoje man nekelia abejonių. Nors jo dabartinės pareigos natūralu, kad atitraukia“, – pridūrė ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: sprendimas į ministro pareigas skirti politiką yra teisingas

Konservatorė neslepia, kad sulaukusi pasiūlymo vadovauti Švietimo mokslo ir sporto ministerijai ji pirmiausiai atsiduso. Visgi, jos teigimu, į šias pareigas susiklosčiusiomis aplinkybėmis skirti politiką – teisingas sprendimas.  

„Kai gavau tokį prašymą ir pasiūlymą, tai aišku, kad taip giliai atsidusau. Bet supratau ir premjerės logiką ir mąstymą, ir jos norą, kad bent tame pradiniame etape sutikti, (...) kad prezidentas irgi galėtų tarti savo žodį pasirenkant. Bet suprantu, kad tai yra politinės atsakomybės klausimas“, – apie savo apsisprendimą eiti ministrės pareigas kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji įsitikinus, kad sprendimas į ministro pareigas skirti politinę atsakomybę nešantį žmogų buvo teisingas.

„Geras sprendimas, kad tai yra politikas, ypatingai šiame paskutiniame etape prieš rinkimus, juolab, kad (ministerijoje – ELTA) vis dar yra karštų taškų. Ar tai būčiau buvusi aš, ar kažkoks kitas žmogus su politine patirtimi, matyt, kad plačiajai visuomenei tada lengviau suprojektuoti savo lūkesčius, galbūt, ir pasitenkinimus, ir nepasitenkinimus“, – sakė konservatorė.

„Man atrodo, kad politinės atsakomybės klausimas čia yra didžiausias dalykas. Ir dėl to priėmiau šį sprendimą būdama komandinė žaidėja, suprasdama atsakomybę ir mūsų partijos, ir šitos daugumos“, – pridūrė ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad ir kiti partijos kolegos į atsakingus postus paprastai eina su tam tikru santūrumu.

„Nepaisant tokių mūsų pasirinkimų vis tiek kai kurie sako, kad mes esame arogantiški, bet visų skirtingi yra motyvai. (...) Tikrai niekada negalvojau, kad šiandieną aš ateisiu į tokią vietą, kur dabar esu. Tai nebuvo mano tikslas savaime. Ir galbūt iš tų žmonių, kurie yra aplink, aš irgi jaučiu tokį pat nusiteikimą“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Vertinu tokį santūrų požiūrį į atsakomybių prisiėmimą. Tai nereiškia, kad tai yra kažkokia kančia ar vargas – kiekvienas darbas yra sudėtingas vienaip ar kitaip, turi savo pliusų ir minusų. Tai aš stengsiuosi per šituos likusius mėnesius padaryti tiek, kiek pati pajėgsiu kartu su komanda. Tai to spindėjimo akyse ryžtingo, manau, bus pakankamai, bet aš puikiai suprantu, kad tai yra labai sunki sritis“, – apibendrino ji.

Praėjusią savaitę Seime prisiekė naujieji ministrai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Vytautas Šilinskas. Buvusi konservatorių frakcijos seime seniūnė R. Morkūnaitę-Mikulėnienę ėmėsi vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu paskirtas iki šiol viceministro pareigas ėjęs V. Šilinskas.

Sprendimas dėl naujos švietimo ministrės priimtas po to, kai iki šiol ministerijoms vadovavusi Monika Navickienė nutarė pasitraukti iš pareigų, kilus skandalui dėl ryšių su verslininke Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, už sukčiavimą kalėjusiu Vilhelmu Germanu nutarė pasitraukti iš pareigų.