R. Mockui suabejojus dėl naujo kalėjimo, LKT primena – kalinimo sąlygos Lietuvoje lyginamos su vergove

Teisingumo ministrui Rimantui Mockui suabejojus, ar šiuo metu Lietuvoje reikia statyti naują kalėjimą, Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) atkreipė dėmesį, jog įkalinimo įstaigos statybos jau prasidėjusios. LKT plačiau nekomentuoja ministro teiginių, tačiau primena, kad Lietuva yra sulaukusi tarptautinių institucijų kritikos dėl kalinimo sąlygų.

LKT pastebi, kad kol kas nebuvo diskutuota dėl Šiaulių kalėjimo viešosios ir privačios partnerystės viešojo pirkimo procedūros nutraukimo, bet LKT rizikų dėl šio projekto nutraukimo nevertino.

Tarnyba priminė, jog praėjusią savaitę buvo laimėtos kelios bylos prieš tris rangovus, kurie skundė Šiaulių kalėjimo statybų laimėtojo nustatymą. Rangovai teismų sprendimus dar gali apskųsti apeliacine tvarka. Šiuo metu viešojo pirkimo dėl Šiaulių kalėjimo statybos procedūra yra sustabdyta ir laukiama kol, įsiteisės teismo sprendimai.

Tiesa, LKT pastebi, jog paties kalėjimo statybos iš esmės jau yra pradėtos.

„Šiuo metu jau yra pastatytos dvi išorinės naujo kalėjimo sienos, kurios, priėmus sprendimą nestatyti kalėjimo, bus konservuojamos“, – atsakyme Eltai teigė LKT.

Tarnyba plačiau nekomentavo teisingumo ministro R. Mockaus abejonių dėl to, ar šiuo metu Lietuvai reikalingas naujas modernus kalėjimas.

„Sprendimas dėl projekto nutraukimo yra politinis sprendimas. Lietuvos kalėjimų tarnyba yra sprendimų įgyvendintoja. Jeigu bus deleguotas sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą, Lietuvos kalėjimų tarnyba, neturėdama pasirinkimo, jį vykdys su visomis iš to kylančiomis teisėtų lūkesčių pasekmėmis“, – komentare nurodė LKT.

Vis dėlto, LKT priminė, kad Lietuva yra sulaukusi tarptautinių institucijų kritikos dėl įkalinimo įstaigų infrastruktūros šalyje ir kalinimo sąlygų joje. Anot LKT, Lietuva iki šiol moka kompensacijas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes 1911 m. statyme Šiaulių kalėjime. 

„Bausmių vykdymo sistemos vystymo strategijoje daug dėmesio skiriama infrastruktūros tobulinimui, kadangi Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) teikia Lietuvai griežtas rekomendacijas nurodydamas, kad Lietuvos kalėjimų infrastruktūra yra kaip viena iš vergovės formų. 

Šiuo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime (kurio statybos metai – 1911) Lietuva moka kompensacijas. Darbuotojams nesudarytos tinkamos darbo sąlygos“, – atsakyme Eltai teigia LKT.

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą po vizitų Lietuvos kalėjimuose Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išreiškė susirūpinimą dėl šalies laisvės atėmimo įstaigose pastebėto smurto tarp kalinių. Komiteto ataskaitoje pabrėžiami smurto tarp kalinių registravimo ir tyrimo trūkumai, taip pat daugialypės tokio smurto priežastys: neteisėtų narkotikų vartojimas, neformali kalinių hierarchija ir visiškai nepakankamas laisvės atėmimo įstaigų darbuotojų buvimas gyvenamosiose patalpose. 

„Nuteistų asmenų, priklausančių žemiausiai kastai, padėtis tam tikrais atvejais galėtų prilygti šiuolaikinei vergovei (priverstinio darbo forma). Tai gali būti traktuojama kaip Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnio, kuriuo draudžiamas visų formų žeminantis elgesys, pažeidimas“, – rašoma komiteto ataskaitoje. 

Ministras abejoja, ar Lietuvai reikia naujo kalėjimo

Teisingumo ministras R. Mockus šią savaitę paskelbė abejojantis, ar šiuo metu, atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją ir poreikį didinti lėšas gynybai, Lietuvai reikia naujo šiuolaikiško kalėjimo.

„Prioritetas būtų pastatyti tokį kalėjimą, kad jis būtų šiuolaikiškas, atitiktų visus reikalavimus, kad mes turėtume visus reikalavimus atitinkantį kalėjimą, kaip estai turi. Tačiau turim pasverti. Šiuo atveju, manau, kad Lietuvos piliečiai supras, apie ką mes kalbame – kalbame apie pasižadėjimą NATO ir Europos Sąjungos partneriams dėl didesnio indėlio į gynybą, 4-5 procentų (nuo bendrojo vidaus produkto – ELTA)“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Mockus.

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį sprendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba.

R. Mockus svarstė, ar esant tokiai geopolitinei situacijai, Lietuva šiuo metu galėtų sau leisti 150 milijonų eurų kainuojančio naujo kalėjimo statybas.

„Nėra kritinė situacija kalėjimuose, kad čia ir dabar turi būti. Vyriausybė svarstys įvairius variantus, gal vienas iš variantų – galbūt statyti privataus investuotojo lėšomis“, – mano ministras.

Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi įrengti 760 kamerinių tipo vienviečių gyvenamųjų patalpų. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkst. nuteistųjų, didžioji dauguma jų gyvena nuo sovietmečio suprojektuotose bendrabučio tipo kalėjimų gyvenamosiose patalpose. 

Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį nėra pastačiusi nė vienos naujos įkalinimo įstaigos. Pastatyti kalėjimą žadėjo ne viena Vyriausybė, tačiau šio pažado neįgyvendino iki šiol. Kalėjimų sąlygomis skundžiasi ne tik nuteistieji, tačiau ir juose dirbantys pareigūnai, jie taip pat sako, kad esama infrastruktūra neužtikrina nuteistiesiems įstatymais įtvirtintų poreikių, todėl nuteistieji nepasitenkinimą išlieja ant pareigūnų, smurtaudami prieš juos emociškai ir fiziškai.