R. Kurlianskis dėl pažeistų jo teisių nagrinėjant korupcijos bylą kreipėsi į EŽTT

„MG grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis dėl galbūt pažeistų teisių kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), BNS patvirtino jo advokatas Giedrius Danėlius.

„Yra kreipiamasi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų. Šioje peticijoje nurodomi 6, 7 ir 8 Konvencijos straipsnių galimi pažeidimai“, – nurodė jis.

Šeštas Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnis numato teisę į nepriklausomą ir bešališką bylos nagrinėjimą teisme. Pasak G. Danėliaus, EŽTT pateiktoje peticijoje dvejojama Apeliacinio teismo teisėjo Albino Bielskio nešališkumu.

„Yra keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo kolegijos pirmininko ir pranešėjo A. Bielskio šališkumo“ – teigė advokatas.

Septintame Konvencijos straipsnyje nurodoma, kad asmuo negali būti nuteistas už veiksmus, kurie jų padarymo metu valstybėje nebuvo laikomi nusikalstamais.

„Argumentacija yra susijusi ir su tuo, kad atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 175 straipsnio su ženkliuku 1 apskritai atsirado 2020 metais“, – kalbėjo G. Danėlius.

Minėtas kodekso straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą politinių organizacijų, analitinių centrų ar politinių kampanijų finansavimą.

„Kita vertus, Teisėkūros įstatymas leidžia asmenims dalyvauti teisėkūroje. Ne tik leidžia, bet įpareigoja įstatymų leidžiamąją valdžią (...) kreiptis į suinteresuotas grupes ir visuomenę teisėkūros procese. Paramos įstatymas, savo ruožtu, numato teisėtą paramos skyrimą“, – sakė R. Kurlianskio advokatas.

„Teiginys yra tas, kad tai yra įprasta, normali veikla, kuri įstatyme yra neuždrausta ir šiuose veiksmus Lietuvos nacionaliniai teismai nepagrįstai kriminalizavo“, – pridūrė jis.

Aštuntas Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnis įtvirtina teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, būsto neliečiamybę bei susirašinėjimo slaptumą.

Šiuo pagrindu R. Kurlianskio peticijoje keliamas klausimas dėl galimo kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumo, Žvalgybos įstatymo antikonstitucingumo.

„Žvalgybos įstatymo konstitucingumo nacionaliniai teismai taip ir nepatikrino, nepaisant to, kad Žvalgybos įstatymas būtent po R. Kurlianskio kreipimosi į Seimo kontrolierių, kontrolieriaus pastabų buvo ženkliai pakeistas, atsirado žvalgybos kontrolieriaus institutas. Tačiau tai nekeičia argumento, kad įstatymas jo galiojimo ir taikymo metu 2015 metais galėjo prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – sakė G. Danėlius.

Apie žalos dydį kol kas nekalba

Pasak advokato, EŽTT teikiama peticija neprašoma atlyginti žalos, šioje kreipimosi stadijoje tokia galimybė nenumatyta.

„Svarbiausia, kad apskritai peticija būtų priimta. O kai ji būna priimama, prasideda procedūra. Jos nagrinėjimo metu galima prašyti kompensacijos ar kitokių dalykų“, – kalbėjo G. Danėlius.

Paklaustas, ar iš esmės R. Kurlianskis ketina prašyti jam atlyginti žalą, advokatas ragino neskubėti: „Pirma sulaukime sprendimo dėl peticijos priėmimo.“

Jei Strasbūro teismas priimtų peticiją, anot G. Danėliaus, pirma proceso šalims – valstybei ir pareiškėjui – pasiūlytų taikų susitarimo būdą ir jam nustatytų terminą.

„Jeigu per tą laiką tokie susitarimai nėra pasiekiami, tada įvyksta nagrinėjimo procedūra, kuriai vadovauja teismas. Apsikeičiama rašytinėmis nuomonėmis ir teismas eina priimti sprendimo“, – paaiškino advokatas.

LAT neskundžiamai nuteisė verslininką, politikus, partijas

„MG grupės“ politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis pripažintas papirkęs politikus, o šie už atlygį veikę taip, kaip prašė verslininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai spalį neskundžiamu sprendimu pusmečiu, nuo šešerių iki pusšeštų metų, sutrumpino R. Kurlianskiui skirtą laisvės atėmimo bausmę ir nuo beveik 19 tūkst. iki beveik 17 tūkst. eurų sumažino baudą.

Buvusiam parlamentarui Vytautui Gapšiui LAT skyrė švelnesnį nei Apeliacinis teismas ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimą, buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui bauda buvo sumažinta iki maždaug 15 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdžiui ir „MG grupei“ skirtos baudos buvo nežymiai pakeistos, atitinkamai į beveik 375 tūkst. eurų ir 1,11 mln. eurų.

Nuosprendžiai buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, buvusiam liberalui Gintarui Steponavičiui ir Darbo partijai liko nepakeisti.

Apeliacinis teismas E. Masiuliui yra skyręs pusšeštų metų laisvės atėmimo ir konfiskavęs daugiau nei 240 tūkst. eurų, G. Steponavičiui – virš 15 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – daugiau nei 301 tūkst. eurų baudą.

Nuteistųjų priekaištus dėl perteklinės žvalgybos LAT atmetė, nenustatęs, kad būtų padaryta esminių proceso pažeidimų pripažįstant įrodymais žvalgybos surinktus duomenis, taip pat konstatavo, jog argumentai dėl Apeliacinio teismo šališkumo buvo nepagrįsti.

Vilniaus apygardos teismas 2022-aisiais kaltinamuosius buvo išteisinęs. Šį nuosprendį pakeitęs Apeliacinis teismas 2023-ųjų lapkritį visus fizinius ir juridinius asmenis pripažino kaltais.

Kaip sausio viduryje skelbė BNS, į Strasbūro teismą dėl galimai pažeistų teisių nagrinėjant bylą kreipėsi ir E. Masiulis. Šio advokatas kreipimosi pagrindo nekomentavo.