R. Kuodis – apie bukėjančią visuomenę ir D. Trumpo vaidmenį

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje viešėjęs prof. dr. Raimondas Kuodis, ekonomistas, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, teigė, kad dėl santykių su JAV jis seniai turėjo blogą nuojautą. „Ne viename užsienio šaltinyje buvo rašoma, kad JAV prezidentas D. Trumpas yra KGB turtas, sukurtas 1986 m. Turint tai omenyje, žymiai paprasčiau suvokti, kas ir kodėl vyksta dabar pasaulyje“, – teigė Seimo narys, dirbantis Biudžeto ir finansų komitete bei Antikorupcijos komisijoje.

Rusijos ekonomika sparčiai senka

Raimondas Kuodis su šiauliečiais dalinosi savo mintimis ir įžvalgomis, kokie galimi iššūkiai laukia Lietuvos ir pasaulio, keičiantis geopolitinėms bei ekonominėms sąlygoms. Vertindamas šiandienos geopolitinę situaciją, R. Kuodis kalbėjo, kad JAV prezidentas D. Trumpas – tas KGB turtas – buvo aktyvuotas būtent dabar, gerai parinktu laiku, kai to turto savininkams reikia kažkokių sprendimų, t. y. karo su Ukraina paliaubų. „Priežastis ta, kad Rusijos ekonomika gana sparčiai senka“, – pastebėjo ekonomistas.

Seimo narį stebina jo kolegų, kitų politikų pozicija dėl JAV prezidento. Nemaža dalis gerai žinomų politikų D. Trumpu atvirai žavėjosi ir palaikė, o dabar kardinaliai pakeitė nuomonę ir prezidentą vertina kritiškai.

Amerikos prekybos deficito kilmė

Žmonija nuolat susiduria su įvairiausiais karais, kurie dažnai kyla dėl pačių keisčiausių priežasčių. Pasak R. Kuodžio, D. Trumpo pradėtas prekybos arba muitų karas yra sunkiai suvokiamas. Kai kurie ekonomistai bando jį paaiškinti didžiuliu Amerikos prekybos deficitu.

„Tačiau iš tikrųjų ši valstybė, kaip ir dauguma žmonių, ilgą laiką gyveno taip, kad išleisdavo daugiau negu uždirbdavo. Amerikos bankai dirba tokiu metodu. Ar JAV prezidentas kada nors apkaltino savo bankus dėl tokių darbo metodų? Tikrai ne. D. Trumpas neturi nei vieno gerai ekonomiką išmanančio patarėjo. Būtent besaikis JAV bankų kreditavimas sukūrė šios valstybės prekybos deficitą“, – kalbėjo profesorius.

Ekonomikos eksperto teigimu, D. Trumpo tikslas – sugriauti „Pax Amerikana“, o kalbos apie Panamą ar Grenlandiją yra tik „dūmų uždanga“. „Geopolitikos kontekste turi pakilti Rusija, o ji gali pakilti tik tuomet, kai kažkas už ją stipresnis yra nubuksuojamas žemyn. Tai dabar ir daroma Amerikoje“, – paaiškino jis.

Tingime ieškoti tiesos

Kalbėdamas apie tiesos paieškas didžiuliame šiandienos informacijos sraute, žinomas ekonomistas tai aiškino „proto fašizmo“ sąvoka. Pirmiausia, visuomenėje akivaizdžiai jaučiamas tiesos paieškų silpnėjimas. Žmonės tingi ieškoti tiesos, juos kamuoja „dėmesio deficitas“.

„Dauguma nebeskaito knygų ar ilgesnių straipsnių, o tik antraštes. Blogiausia yra tai, kad ir institucijos, kurias žmonija sukūrė tiesos paieškai, to nebedaro. Tai žurnalistika ir žiniasklaida, kurios iš esmės skiriasi viena nuo kitos. Tiesos ne visada beieško ir teismai. Tikrai ne vienas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas kelia tam tikrų abejonių“, – sakė jis.

Auklėjamoji žurnalistikos ir žiniasklaidos funkcija

R. Kuodis žurnalistiką metaforiškai pavadina šuns veisle – senbernaru, kuris suamsi retai, bet sodriai. Toks, anot jo, yra ir žurnalisto darbas: ilgai ir kruopščiai ieškoti tiesos, tirti konkrečią temą, analizuoti, apklausti ir tik tada, viską apibendrinus, paskelbti visuomenei.

„Žiniasklaida savo esme yra panaši į skaliką, kuris visą dieną kiauksi apie kažkokias smulkmenas ir niekus. Taip visuomenė praranda susidomėjimą skelbiamomis tiesomis, o žiniasklaida netenka orumo bei pasitikėjimo ir tampa tik informacinio fono dalimi. Šitas reiškinys nėra geras. Gerai, kad bent mokslas dar bando ieškoti tiesos, nors irgi susiduria su diskreditavimu“, – kalbėjo jis.

R. Kuodis dar tiki žiniasklaidos auklėjamuoju poveikiu: „Kažkas turi įtaigiai parodyti ar pasakyti visuomenei, kaip gali būti, kaip neturi būti daroma. Ir tai tikrai nėra tokios laidos, kaip „Farai“ ar
„24 valandos“, kažkodėl visada rodomos geriausiu vakaro laiku. Žurnalistai dažnai nusileidžia iki visuomenės lygio, tad nebėra kam imtis auklėjamosios funkcijos. Taip visuomenė dar labiau bukėja.“

Mokslas yra diskredituojamas

Ekonomikos ekspertas prisiminė ir mokslo, kaip institucijos, diskreditavimą per kovido pandemiją.

„Mokslo sferoje negali būti viskas iki galo paaiškinama, bet paprastai lieka tik 1 proc. to, ko neįmanoma paaiškinti. Labai patogu manipuliuoti tuo vienu nežinomu procentu, siekiant diskredituoti mokslą. Pasaulyje kažkada egzistavo taip vadinama „abejonės industrija“. Ji pasireiškė tuo, kad, pavyzdžiui, naftininkai skleisdavo žinutę, jog klimato atšilimas negali būti susijęs su naftos produktų vartojimu. Arba kitas variantas: cigarečių gamintojai visaip bandydavo paneigti rūkalų žalą sveikatai. Tai gerai apmokama lobistų veikla, skirta skleisti abejones ir siekti savo tikslų. Mokslas turi galynėtis su tokiais lobistais, kurie ir finansavimą, ir priemones turi žymiai geresnes. Būtent tokia kova buvo užvirusi per pandemiją, kuomet vyravo dvi skirtingos nuomonės: nešioti kaukes ar nenešioti, skiepytis ar nesiskiepyti“, – komentavo R. Kuodis.

Ekonomistas pusiau juokais, pusiau rimtai akcentavo socialinio tinklo „Facebook“ naudą visuomenės gyvenime: „Ši platforma padeda gana greitai išsiaiškinti, kas yra kas, peržiūrėjus, kokie žmonės yra draugai. Taip aš tikrinu savo tekstų komentuotojus.“

Gali išmokyti turto naudojimo efektyvumo

Patyręs ekonomistas labai atsargiai vertina dabartinės valdančiosios daugumos projektuojamą mokesčių reformą. Anot jo, ypač socialiai jautrus yra nekilnojamojo turto mokestis. Dar prieš trejus metus R. Kuodis buvo pateikęs projektą, kaip reformuoti šį mokestį namų ūkiams.

„Labai svarbus nekilnojamojo turto mokesčio skaidrumas. Jis neturi būti renkamas šiaip sau, o labai konkretiems tikslams, pavyzdžiui, bendrajai infrastruktūrai arba gynybai“, – sakė jis.

Ekonomisto nuomone, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis įgalintų visuomenę išmokti turto naudojimo efektyvumo. Žmonės imtų galvoti, ką daryti su turimu nekilnojamuoju turtu, ekonomiškiau vertintų savo galimybes, prieš įsigydami turtą, ir pirktų ne tik tam, kad jis „valgyti neprašo“.

Bent po keliasdešimt eurų kiekvienam

Pasak R. Kuodžio, nekilnojamojo turto mokestis turi būti teisingas ir horizontaliai, ir vertikaliai: „Horizontalus teisingumas reiškia, kad vienodos vertės būstai moka vienodai. Vertikalusis teisingumas apeliuoja į progresyvumą – kuo didesnė būsto vertė, tuo daugiau mokama.“

Ekonomikos eksperto teigimu, svarbu tinkamai įvertinti nekilnojamojo turto mokesčio administravimo kaštus: „Paprastai tie kaštai būna tikrai dideli, todėl ir surenkama suma turi būti reikšminga, ne keli milijonai eurų, kaip yra dabar. Vadinasi, bent po keliasdešimt eurų per metus turėtų mokėti visi piliečiai. Mokesčio tarifas neturėtų būti „drakoniškas“, reikėtų nustatyti ir neapmokestinamą dydį socialiai pažeidžiamiems gyventojams, tarkime, apie keliasdešimt tūkstančių eurų.“

R. Kuodis tikisi, kad įvedus visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir griežtą jo surinkimo kontrolę, „baigtųsi cirkai su nebaigtomis statybomis, nepriduotais pastatais“. Būtų efektyvu reguliariai atlikti „kryžminį nekilnojamojo turto sandorių ir masinio vertinimo duomenų bazių sutikrinimą“.