| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Siekiant tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis siūlo numatyti, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė vaiko teisių apsaugos priemonė, o prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma.
Seimo posėdžių sekretoriate jis įregistravo tai siūlantį įteisinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą.
Siūloma aiškiai nustatyti, kad intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, t. y. kai yra reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą.
Įstatymo projektu patobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvencijoje numatytas tikslas - atliepti geriausius vaiko interesus.
„Suvokiant, kad geriausiai vaiko interesus užtikrina jo buvimas biologinėje šeimoje, siekiama, kad tiek vertinant vaiko ir šeimos poreikius, tiek suteikiant vaikui ir šeimai reikalingą pagalbą tinkamomis ir proporcingomis siekiamam tikslui priemonėmis, yra siekiama užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai vyktų neatskiriant jo nuo šeimos“,- sako R. Karbauskis.
Įstatymo projekto nuostatomis siekiama suderinti įstatyme esančią vaiko interesų sąvoką su JT Vaiko teisių konvencijos teisiniu režimu, numatant, kad vaiko interesai apima ir gyvenimą šeimoje su tėvais bei giminystės ryšių išlaikymą, kuriuos valstybė įsipareigoja saugoti nuo neteisėto bet kokio asmens ir institucijos, įskaitant ir valstybines, kišimosi.
Šio tarptautinio įsipareigojimo garantu yra į įstatymą įvedama nuostata, kad prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma.
Įstatymo pakeitimais yra nustatomas baigtinis pagrindų sąrašas, kada galimas vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų. Pirma, tai būtinosios pagalbos atveju, kai gresia realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Antra, tai būtų galima ir tuo atvejui, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos pagalbos šeimai priemonės yra nevaisingos.
„Pirmasis pagrindas būtų taikomas krizinėse šeimos situacijose, kada yra būtinas vaiko paėmimas iš šeimos, siekiant jį apsaugoti nuo jam gręsiančio realaus ir tiesioginio pavojaus, galinčio sukelti vaikui didelę žalą, kai kitų priemonių užtikrinti vaiko saugumą nėra, o reaguoti reikia nedelsiant“,- sako projektą parengęs R. Karbauskis.
Numatoma, kad esant šiam pagrindui ir motyvuotam mobilios komandos specialisto teikimui, būtų kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
„Antrasis pagrindas reguliuoja situacijas, kai po intensyvaus darbo su vaiku ir šeima paaiškėja, jog visos priemonės padėti vaikui išlikti šeimoje yra bevaisės. Tokiu atveju atvejo vadybininko motyvuotu teikimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius priima sprendimą paimti vaiką iš įstatyminių atstovų ir spręsti jam laikinosios (nuolatinės) globos nustatymo klausimą. Priėmus šį sprendimą atvejo vadybininkas šeimą palaipsniui ruošia vaiko atskyrimui nuo šeimos. Visas kitais atvejais vaiko atskyrimas nuo šeimos nėra galimas“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisomis naikinama iki tol egzistavusi grėsmės vaikui lygių nustatymo tvarka ir įvedamas vaiko ir šeimos poreikių vertinimas. Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka yra naikinama siekiant užtikrinti įstatyme numatytą vaiko išsaugojimo šeimoje prioriteto principą. Todėl įstatymo pakeitimais įvedamas vaiko ir šeimos poreikių vertinimas, leisiantis nustatyti darbo su vaiku ir šeima lygį ir mastą, bei pagrįsti intervencijos į šeimos privatų gyvenimą būtinybę.
Įstatymo pakeitimo projektu yra numatoma įdiegti vaiko ir šeimos poreikių vertinimą ir tripakopę pagalbos šeimai sistemą.
Įstatymo pakeitimais siūloma patobulinti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, ją aiškiai atskiriant nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros, tokiu būdu minimizuojant intervencinių ir baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonių šeimai taikymą.
R. Karbauskis tikisi, kad priėmus siūloma projektą bus pradėtas vaiko teisių apsaugos sistemos persiorientavimas nuo grėsmės vaikui (šeimoje) lygio nustatymo į pagalbos šeimai modelį.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijai, jo įgyvendinimas susilaukė labai stiprios negatyvios visuomenės reakcijos, vaiko ir šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kritikos, o jo taikymo praktikoje išryškėjo problemos.
„Išryškėjusios vaiko teisių apsaugos reformos problemos, susijusios su naujos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijos koncepcine sandara ir iš jos kylančia įstatymo taikymo prieiga reikalauja skubios šio įstatymo redakcijos peržiūros ir korekcijos“, - mano įstatymo pataisas inicijavęs R. Karbauskis.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai gruodžio 13 d. Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pateiktas vaiko teises reglamentuojančių įstatymų pataisas. Bendru sutarimu pritarę projektams po pateikimo, parlamentarai nepritarė Vyriausybės pasiūlymui įstatymų pakeitimų projektus svarstyti skubos tvarka.
Manoma, kad jie bus svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Pristatydamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, ministras L. Kukuraitis sakė, kad siūloma atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo. Pakeitimais siūloma nustatyti naujas vaiko saugumo užtikrinimo priemones - vaiko laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas. Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriima siūlymo taikyti laikinosios vaiko priežiūros priemones arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Taip pat siūloma tarnybos darbuotojams, atliekantiems vaiko situacijos vertinimą, įtvirtinti teisę daryti garso ir vaizdo įrašus.
Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad vaikas, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, netaikant alternatyvių priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mobiliosios komandos darbą su šeima pradėdavo tik paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Atsižvelgdama į šias problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka parengė įstatymo pakeitimus, siekdama išspręsti iškilusias problemas ir nustatyti griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles.
ELTA
0 0 0 0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 1 0 0 0 0 2
0 0 0 1 1 3 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
