R. Juknevičius: gyventojai nebadaus, tačiau vargu, ar šalies ūkiai pajėgs aprūpinti visais reikiamais maisto produktais

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad Lietuvos gyventojai nebadaus, tačiau vargu, ar šalies ūkiai pajėgs aprūpinti visais reikiamais maisto produktais. Daugelio maisto produktų Lietuvoje užauginama daugiau nei reikia vidaus vartojimui, tačiau didesnioji dalis lietuviškos produkcijos yra eksportuojama.

„Tam, kad būtų galima išgyventi, tereikia duonos ir vandens stiklinės. Bet jeigu kalbėtume apie tai, ar Lietuva pajėgi užsiauginti įvairių maisto produktų, galiu pasakyti, kad jau dabar tai yra problema. Nemanau, kad badausime, bet kad turėsime dar mažesnį lietuviškų maisto produktų asortimentą, tai tikrai“, – tvirtino R. Juknevičius.

Jo teigimu, Europos Komisijai leidus žaliąjį pūdymą naudoti žemės ūkio produkcijai gaminti, vargu ar tai atneš apčiuopiamų rezultatų. Pirmiausia žaliasis pūdymas užima tik apie 2 proc. visos dirbamos žemės plotų. Antra, nemaža dalis ūkininkų svarsto šiais metais apskritai mažinti dirbamos žemės plotus arba jų visai netręšti. R. Juknevičiaus teigimu, kai trąšos pabrango kone šešis kartus, degalai ir elektra – taip pat kelis kartus, jau skaičiuojama, kaip dirbti taupymo režimu. Vadinasi, tokiu atveju ir derlius bus gerokai menkesnis.

„Kai kuriems ūkininkams žaliavų brangimas yra nepakeliamas, todėl jie įjungia taupymo režimą: nebeperka trąšų, kiti nusprendžia visai nebesėti ar nebesodinti to, ką buvo suplanavę. Užuot daugiau sėję ar sodinę, renkasi atvirkštinį variantą. O ūkininkaujant taupymo režimu dažniausiai ir derlius būna prastesnis“, – Statistikos departamentas cituoja sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką.

Naujas kainų šuolis – rudenį

Sumenkus derliui ir sumažėjus pasiūlai, tikėtina, pasak R. Juknevičiaus, kad šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių. Tad problemų gali kilti ne tik dėl menkesnio maisto produktų asortimento, bet ir dėl to, kad dalis žmonių gali tiesiog neįpirkti maisto. Iš pasaulinės rinkos pasitraukus didiesiems dalyviams – Rusijai ir pasaulio grūdų aruodu vadinamai Ukrainai, gerokai išaugs grūdų ir jų produktų – miltų, duonos gaminių, mėsos, ypač paukštienos ir kiaulienos, kainos. Jau dabar itin sunkius laikus išgyvena kiaulių augintojai – dėl kiaulienos pertekliaus pasaulinėje rinkoje savo produkciją jie priversti parduoti pigiau nei jos savikaina.

„Bent jau artimiausiu metu didesnė tikimybė, kad maisto produktų kainos ne stabilizuosis, o toliau augs. Bet nežinome, kaip keisis produktų savikaina kitose rinkose. Teko girdėti, kad Azijos šalys planuoja auginti daugiau ryžių tik todėl, kad bus mažiau užauginta grūdinių kultūrų. Tai susiję dalykai – jeigu ryžiai tampa pigesni, kodėl žmogus turėtų pirkti bandeles, kurios tampa brangesnės“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Pasak pašnekovo, ūkininkai ilgai dirbti „į minusą“ negali. Vadinasi, dalis jų bus priversti trauktis iš gamybos, o dėl to kris ir pasiūla. O šiai sumažėjus ir vėl pradeda kilti kainos. Nerimą ypač kelia pieno sektorius – pieninė galvininkystė Lietuvoje jau keli metai traukiasi. Tam, kad galėtų dirbti visu pajėgumu, Lietuvos gamintojai jau dabar įsiveža apie 30 proc. reikalingo žaliavinio pieno. Jeigu ir toliau išliks tokia mažėjimo tendencija, neišvengiamai kils ir pieno produktų kainos.

„Kainos kils iki rudens, o kas toliau – bijau prognozuoti, nes yra daug veiksnių, kurie gali veikti rinkas. Bet nepanašu, kad trąšos ar energija pigtų, tad naujo derliaus savikaina bus dar didesnė. Vadinasi, šioje situacijoje nei ūkininkai, nei vartotojai nebus laimėtojai“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Be valstybės pagalbos

Kaip teigė R. Juknevičius, žvelgiant į perspektyvas, labiausiai nerimą kelia tai, kad lietuviški produktai taps nekonkurencingi. Bent jau artimiausių Lietuvos kaimynių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – vyriausybės maisto gamintojams ir vartotojams tiesia pagalbos ranką – atsisako pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams ar taiko mokestines lengvatas trąšoms, degalams bei tam, kas sudaro pagrindinę išlaidų dalį maisto gamybos grandinėje. Tad nereikėtų stebėtis, jei lentynose lietuviškus produktus pakeis pigesnė atvežtinė kaimyninių šalių produkcija. Tik bėda, kad vėliau atsikovoti prarastas pozicijas bus labai sunku.

„Lietuva buvo šalis, kuri daugiau savo produkcijos eksportuodavo nei importuodavo, bet dabar tas santykis gali keistis. Jeigu lygintume Lietuvos ir artimiausių rinkų ūkininkų situaciją, jie geresnėje pozicijoje, nes ten taikomos PVM lengvatos ir maisto produktams, ir trąšoms, ir kurui, taip pat kitokia mokestinė parama. Tad galiausiai turėsime pačius sudėtingiausius metus žemės ūkyje, o tai pajus ir vartotojai“, – teigė R. Juknevičius.

Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto produktams auginti išnaudoti visą žemės ūkio paskirties žemę – leista užsodinti net ir žaliojo pūdymo plotus.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje išauginamų daržovių ir grūdų derlius svyruoja, tačiau gyvulininkystės sektorius akivaizdžiai traukiasi. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje buvo išauginta 5 621,3 tūkst. tonų grūdų. 2020 m. šis skaičius siekė 6 935,4, o 2017 m. – 5 781,5 tūkst. tonų. Pastebima, kad lietuviai vis dar nedrąsiai į savo racioną įtraukia ankštinius produktus. Tai atsispindi ir statistikoje: 2021 m. ankštinių augalų derlius buvo 280,5, 2020 m. – 390,7, 2017 m. – 707,3 tūkst. tonų. Tačiau kiek daugiau užauginama lauko ir šiltnamių daržovių. 2021 m. daržovių išauginta 246,2, 2020 m. – 225,7, o 2017 m. – 195,2 tūkst. tonų. Lietuvoje daugiausia auginama kopūstų, burokėlių, morkų. Retas lietuvis gali atsispirti cepelinams ar plokštainiui, tačiau lietuviškų bulvių kiekiai kasmet svyruoja. Pavyzdžiui, 2021 m. jų buvo išauginta 204,6, 2020 m. – 302,6, 2017 m. – 237 tūkst. tonų. O sodų ir uogynų derlius kasmet tik mažėja: 2021 m. buvo išauginta 57, 2020 m. – 73,2, 2017 m. – 99,2 tūkst. tonų vaisių ir uogų. Galima palyginti – praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai vienam gyventojui išaugino 2 006 kg grūdų, 88 kg daržovių, 73 kg bulvių bei 22 kg vaisių bei uogų.

Kiek prasčiau atrodo gyvulininkystės sektorius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m., palyginti su 2017 m., galvijų skaičius sumažėjo 9,4 proc. Ypač liūdna situacija pieno sektoriuje – palyginti su 2017 m., melžiamų karvių sumažėjo net 18,5 proc. Iš viso 2021 m. Lietuvos ūkiuose buvo laikoma 629,5 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių buvo 232,9 tūkst. 2020 m. buvo užauginta 634,6 tūkst. galvijų, iš kurių 240,9 tūkst. buvo melžiamos karvės, 2017 m. – atitinkamai 694,6 ir 285,8 tūkst. Naujausi, 2022 m. pradžios skaičiavimai rodo, kad mažėjimo tendencija išlieka – Lietuvos ūkiuose auginama 628,7 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių – 225,2 tūkst.

Žymiai mažiau užauginama ir paukščių. 2017 m. įvairių paukščių Lietuvos ūkiuose buvo 10,1 mln., 2020 m. jų buvo priskaičiuojama 8,65 mln., o 2021 m. – jau 8,4 mln. Tiesa, šių metų pradžioje vėl buvo matomas augimas – suskaičiuota 9 mln. paukščių, kurių didžioji dalis – vištos.

ELTA