R. Budbergytė: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. – reikia susidėlioti prioritetus

Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama.

„Tai, apie ką kalba – aš suprantu, yra poreikis, kad mes galėtume demonstruoti atsparumą ir atgrasymą. Kad mūsų maža valstybė, su tokiu BVP, kokį turime ir su tuo, kaip ekonomika auga, mums reikia permąstyti kryptis. Jei prioritetas yra skirti 5 procentus ir daugiau – tada arba mes turime didinti mokesčius, arba mes turime mažiau finansuoti kitas viešąsias paslaugas. Kitaip tariant, reikia susidėlioti kitaip prioritetus“, – sakė Europos reikalų komitetui (ERK) pirmininkaujanti politikė. 

„Kitaip niekaip galai matematiškai nesueina“, – pridūrė ji. 

Be to, akcentavo ji, šiuo metu nėra aiškus ir tvarus šaltinis, kurio pagalba būtų galima užtikrinti norimą išlaidų gynybai didinimą. 

„Aš nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti. Reikia labai apgalvotos mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūros“, – sakė R. Budbergytė. 

„Taigi tai yra stimulas mums pergalvoti tam tikrus dalykus“, – apibendrino socialdemokratė. 

A. Sysas: vargu, ar turėdami 5 proc. juos įsisavintume

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui socialdemokratui Algirdui Sysui klausimus kelia ne vien tai, iš kur paimti reikalingas lėšas, bet ir tai, ar bus įmanoma jas efektyviai įsisavinti.. Tad, anot jo, toks siūlymas – tai pirminis pamąstymas. 

„Tokie pašnekėjimai yra gerai, tik klausimas, iš kur imsime pinigus. Ar toliau skolinsimės, ar kažką darysime kito ir nedidinsime skolos? Nes kai kas nori turbūt ir 10 proc., bet reikia matyti visą šalies paveikslą. Taip, gynyba yra pirmaeilis dalykas, bet tai turi būti galimybių ribose. Ir tai turi būti išdėliota ilgesniam periodui. Nes net jei šiai dienai turėtume tuos 5 proc., vargu bau ar galėtume juos įsisavinti“, – Eltai teigė A. Sysas. 

„Manau, kad tai pirminis pamąstymas, kiek reikėtų. O jau kaip įgyvendinti, tai reikės ieškoti Seimo, prezidento ir Vyriausybės susitarimo“, – pabrėžė jis. 

BFK pirmininkas priminė, kad Lietuva gamina tik dalį ginkluotės, tad tik didinant gynybos finansavimą, saugumo tikslai nebus pasiekti greičiau. 

„Paprasčiausiai negali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti lėktuvą, malūnsparnį ar tanką. Su dronais lengviau, nes patys gaminame. Ir Ukrainos pavyzdys rodo, kad ne sunkiosios technikos reikia. Ir čia atsiranda užsakymo klausimas, kas tai pagamins ir kada“, – komentavo jis. 

Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP.

„Per šį laikotarpį būtų išlaikytas maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – po VGT posėdžio informavo G. Nausėda.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti tik perskirsčius šalies resursus. Tačiau G. Nausėda pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams.

„Labai nenorėčiau, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas. 

Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.

Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.