R. Baškienė mato „valstiečių“ radikalėjimą, į partiją galbūt grįžtų pasikeitus lyderiui

Viena Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos (LVŽS) steigėjų, kelias kadencijas buvusi vienintelė šios partijos atstovė parlamente Rima Baškienė sako apsisprendusi ją palikti dėl nepagarbos žmogui, nepasitikėjimo ir  neatsakingo požiūrio į valstybę.

„Viskas dėjosi, dėjosi, tai daugiau kaip per metus susiformavusi pozicija, kuri privertė mane priimti sprendimą – nebežiūrėti į praeitį, nebegyventi nuoskaudomis, o eiti į priekį ir galvoti, ką galima dar gero padaryti per likusį laikotarpį“, – antradienį interviu BNS sakė Seimo narė.

Politikė prisipažino svarsčiusi net išeiti į Mišrią Seimo narių grupę, tačiau ekspremjerui Sauliui Skverneliui ėmus burti naują frakciją parlamente, nutarė prisidėti prie jos.

R. Baškienė pranešė paliksianti ir LVŽS. 

Antradienį pranešta, kad didžiausią opozicinę „valstiečių“ frakciją palieka dešimt parlamentarų. Prie jų prisidėjus dar trims Mišrios Seimo narių grupės nariams steigiama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

– Kiek laiko brendo sprendimas žengti tokį žingsnį?

– Šios kadencijos pradžioje pasijaučiau padariusi, ką galėjau padaryti, ir tai komandai nebe tokia svarbi. Manęs kaip žmogaus nebereikėjo ten, kur turėjau patirtį.

Mes esame opozicijoje, siūliausi dirbti Etikos ir procedūrų komisijoje, maniau, kad mano Seimo statuto žinojimas – o Etikos ir procedūrų komisija griežtai vadovaujasi statutu – gali būti naudingas. Žinau povandeninius dalykus, buvo sutarta balsuoti taip, kad Baškienė surinktų vienu ar dviem balsais mažiau. Skambėjo pastebėjimas: žinote, ji nebus lojali savo frakcijos nariams. 

Man buvo svarbiausia – statutas, Politikų elgesio kodekso normos ir būti visiems vienodai teisinga. Nes Etikos komisijos tokia paskirtis.

Tada pajutau, kad kolegos manimi nepasitiki. Po to kaskart nuomonės pasakymas, kalbėjimas su žiniasklaida, pasakymas bet kokio sakinio, ir sulaukdavau atitinkamų priekaištų, kaip išdrįsta Baškienė kalbėti.

Galvoju – man tiek daug metų, tiek daug metų atidaviau politikai, turiu teisę pasakyti savo nuomonę. Galbūt ji kam nors nepatinka, gal ji neatitinka partijos vadovo ar kai kurių kolegų pozicijos, bet tai mano asmeninė nuomonė. Aš nekalbėjau frakcijos vardu.

Tokie dalykai stebino, nesupratau, kas vyksta. Labiausiai nesupratau nepagarbos žmonėms, savo komandos žmonėms. Ką reiškią išmesti Tomą Tomiliną iš partijos, iš frakcijos? Vien už balsavimą po pateikimo (dėl Partnerystės įstatymo projekto – BNS). Žinau tiksliai, kad priežastis buvo ne ta.

– Kokia?

– Tiesiog jis nebuvo reikalingas. Jis buvo tas žmogus, kuris drįso pasakyti nuomonę.

Kai praėjusios kadencijos pabaigoje Ramūno Karbauskio paklausiau: Ramūnai, jeigu stovėčiau ant skardžio, o tu eitumei pro šalį, ką tu darytumei? Jis, aišku, pajuokavo, bet pasakė: aš tave nustumčiau nuo skardžio. 

Atėjusi po poros dienų klausiu Ramūno, ar tu tikrai pajuokavai? Sako, aš tau tūkstantį kartų galiu pakartoti, kad taip ir padaryčiau.

Mes pažįstame vienas kitą daug metų, tai priimu kaip pajuokavimą, bet esminis dalykas – negerbimas ir nevertinimas savo komandos žmonių. 

Viktoras Pranckietis – partijos narys. Ar jis padarė kokį nors nusikaltimą, nusižengimą? Ne. Jis tiesiog nepatiko, neįtiko, nepakluso. Tomas Tomilinas drįso pasakyti savo nuomonę, ir tai taip pat buvo blogai. Galėčiau vardyti ir vardyti tuos dalykus.

O labiausiai nesupratu, kai vyksta posėdžiai, į kuriuos vieni kviečiami, kiti – ne. Kaip suprasti kalbėjimą apie S. Skvernelį, R. Baškienę ar kitą asmenį, spręsti apie jų pasakytus ar nepasakytus žodžius, jiems nedalyvaujant? Tai tampa nebekomandiška. 

Aš – už moralią politiką, esu naivuolė.

Tada matai, kad geriau save realizuosi kitoje komandoje, kad padarei, ką galėjai, davei, kiek galėjai. Tikrai važiavau per skyrius, bendravau su žmonėmis. 21 tūkst. 300 žmonių mane reitingavo „valstiečių“ sąraše. Aš papildomai atvedžiau dar vieną parlamentarą ir dar truputį. Surinkau gerokai daugiau balsų negu gavo partija toje apygardoje. Žmonės už mane daugiau balsavo nei už partiją rajone.

Na, ir paskutinis dalykas. Šiaulių rajono vadovas, kuris yra ir LVŽS skyriaus pirmininkas, už tai, kad gyniau žmonių interesus, jog negalima neskaidriai neinformuoti visuomenės apie taršių įmonių statybą, nepaklausus žmonių šalia kaimo, ežero, leisti ją statyti, juk per Kuršėnus bus vežamas mėšlas, o bandyti tai padaryti tyliai – jis nepažeidė įstatymo, bet virš įstatymo yra viešojo intereso klausimas. Ir jis supyksta, kai per susirinkimą pasakau, kad grįžkime į pradžią, tarkimės su žmonėmis, galvokime apie žmones. Tame kontekste jis nuvyksta į tą slaptą susirinkimą ir reikalauja išmesti Baškienę iš visur.

Tokiame skyriuje nebesupranti, kaip likti. Be to, Šiaulių krašto žmonės man tiesiai šviesiai pradėjo sakyti: Rima, mes tavęs nesuprasime, jeigu liksi toje partijoje po viso šito, kas įvyko.

– Esate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos steigėja, R. Karbauskį pažįstate ir dirbate su juo labai seniai. Kas nutiko, kad įvyko tokie pokyčiai partijoje?

– Manau, kad atsirado kiti žmonės, tai pajutau maždaug praėjus metams nuo praėjusios kadencijos pradžios. Atsirado kiti žmonės, kurie pradėjo daryti jam įtaką. Ramūno didžiausia bėda, kad kai ką nors apkalba, jis nesiaiškina, jis patiki. O buvo suinteresuotų asmenų, kuriems gal buvo užduotis, gal asmeninės ambicijos, norėjosi būti šalia R. Karbauskio, formuoti jo nuomonę. Vietos po saule būtų užtekę visiems, ir Agnei Širinskienei, ir kitiems komandos nariams.

Bet susiklostė taip, kad kiekviena smulkmena buvo paversta į didelį burbulą, o ant kitų nematoma net rąsto. 

R. Karbauskis įtikėjo į nuolat teigiamą blogį arba iš žiniasklaidos paimtas citatas. 

Aš buvau paveiksluojama, kaip Seime kalbu su Irena Degutiene, ar einu pro šalį ir pakalbina mane senas mano draugas Kazys Starkevičius, ar pakalbu su Eugenijumi Gentvilu, kuris yra signataras ir mokytojas. Tai buvo nusikaltimas. 

– Jus fotografavo kiti „valstiečių“ frakcijos nariai?

– Taip. Tada būdavo priekaištai: štai Baškienė 25 kartus per dieną geria arbatą su konservatoriais. Na neįmanoma tiek puodelių išgerti. Nustebdavau ir galvodavau, kodėl jūs taip elgiatės? Tai netelpa į sveiką protą.

Nebevertindama tų smulkmenų, o žiūrėdama į tai, kas buvo gera, sakau: taip susiklostė, kad man geriau eiti su kolegomis, kurie mato ateitį, perspektyvą.

Kur dar nepatikau? Nepritariau komisijų kūrimui, kad būtų knaisiojamasi ir knaisiojamasi po praeitį, žinant, kad nieko nepakeisime, tik kedenti ir daryti valstybėje pykčio, agresijos, nepasitenkinimo, supriešinimo poziciją. Atleiskite, bet tai neįžvalgu ir negudru. Ypač dabar.

Kai pamačiau kas vyksta, kai Lietuva supriešinta, kolegos eina į tribūna ir kalba su patosu, kad viskas vyksta blogai, priešiname žmones užuot paaiškinę, kas vyksta, man tai nepriimtina.

– Jūsų akimis, partija radikalėja?

– Radikalėja. Aš ne prieš mitingą, aš prieš krizes, aš prieš radikalią poziciją. Kalbėti prie kartuvių, atleiskite, man per skaudu.

– Ar jūsų ir kelių kolegų pasitraukimas gali paskatinti kitų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius palikti partiją?

– Susiformavo tik nauja frakcija, naujos partijos nėra, tai nėra ir kur išeiti, kalbant apie partijos skyrius.

– Tačiau veikia kitos partijos.

– Visko gali būti. Girdžiu nepasitenkinimą, girdžiu nusistebėjimą, kai buvo išformuotas vienas skyrius vien dėl to, kad nepatiko to skyriaus pirmininkas, o skyrius pirmininko neatleidžia, tada visą skyrių – lauk. Ir tai ne pirmas atvejis.

– Jūsų nuomone, prie ko gali privesti „valstiečių“ radikalėjimas?

– Gal kažkam tai patinka. Mes, tapdami opozicine frakcija, pamiršome valstybę. Galvojame apie partijos reitingus, kurie auga, o iš augančios partijos išeina žmonės – keistai atrodo, ar ne? 

Įvertinkime situaciją – krizė, COVID-19, pabėgėliai, užsienio politika – šitiek daug bėdų, ir mes šalia to darome supriešinimą, gal paleisti Seimą, dar kažką padaryti... Tai nėra valstybiška. Žinome Konstituciją – Seimas taip lengvai nepaleidžiamas, tai kam šnekėti nesąmones? 

Jeigu mus išrinko, ar opozicijoje esi, ar valdančiojoje daugumoje, privalai dirbti, o ne tik kaišioti pagalius. Reikia kritikuoti ir griežtai kritikuoti valdančiuosius, kai jie daro klaidas, bet kartu ir padėti lemiamais momentais.

– Kas Seimo narius subūrė į naują frakciją? 

– Visų pirma mus vienija aplinka. Ji visai kitokia, ji – darbinga, vyrauja skirtingos nuomonės, yra kalbėjimasis, diskusija. Tokie žmonės, kaip Linas Kukuraitis, yra telkimo pavyzdys. 

Visi atėjo ne šiaip sau, o labai ir labai apgalvoję. Tai nebuvo stichiškas įsižeidimas ant ko nors. Tai apgalvotas ilgalaikis veiksmas.

– Kokią matote savo politinę ateitį?

– Taip toli nežiūriu. Sąžiningai dirbsiu tuos trejus metus, būsiu tokia pat aktyvi, kokia buvau iki šiol. Nesiruošiu stoti į jokią partiją.

– Gal matote galimybę ar poreikį kurti naują partiją?

– Nežinau. Kol kas apie tai negalvoju. Noriu labai atsakingai ir sąžiningai atidirbti šią kadenciją.

– Esate į Seimą renkama Šiaulių krašte, kur R. Karbauskis tur daug įtakos svertų, ar nebijote, kad tai gali paveikti jūsų politinę ateitį?

– Vienareikšmiai galiu sulaukti labai aktyvaus priešiškumo. Partijos sąraše yra 125 žmonės rajone, didžioji dalis yra „Agrokoncerno“ darbuotojai. Kai vyko pastarasis susirinkimas, deja, atvyko tik 21 žmogus. Tai kelia nusistebėjimą, ar išvis yra tie žmonės. Yra keletas aktyvių, rajone turime valdančiąją daugumą, merą, administracijos direktorių, vicemerą. 

Taip, be abejo, tai gali turėti tam tikrą įtaką, nes jie formuoja politiką. Tačiau, kaip sakiau, turiu žmonių, kurie man sako kitaip. 

Praėjusioje kandencijoje, kai buvo Seimo rinkimai ir mane partijos sąraše įrašė 12-uoju numeriu (daug kas to nesuprato), mane išreitingavo į šeštą poziciją, skyrė 21 tūkst. pirmumo balsų ir išrinko vienmandatėje. Žmonės sakė, kad balsuoja „už Rimą“, ne už „valstiečių“ atstovą.

Už mane balsavo tremtiniai ir politiniai kaliniai, kiti, kurie sakė, kad patinku jiems kaip žmogus. Buvo toks vienas pastebėjimas: gal tu net nedėk į lankstinuką R. Karbauskio. Jo nebuvo jokioje mano rinkimų kampanijos informacijoje. Ėjau viena kaip žmogus, kuris daugelį metų atidavė tam rajonui, tarnavo jam. 

Dabar ateities neprognozuoju.

– Ar matytumėte galimybę kada nors grįžti į LVŽS?

– Vakar paskambinau partijos pirmininko pavaduotojui Aurelijui Verygai, nes pirmininkas su manimi nebendravo. Jis per kitus pakvietė mane į susirinkimą kaip tik šiandien 10 val. (kai vyko naujos frakcijos spaudos konferencija – BNS), bet aš atsisakiau irgi per kitus.

A. Verygai sakiau: žinai, Aurelijau, jeigu tu ateitum į partijos pirmininkus, gal Baškienė ir grįžtų. Maloniai pasijuokėme.

Aš dabar neprognozuoju. Bet tai, kad įstatai buvo pakeisti, jog praktiškai R. Karbauskis užsitikrino Virginijaus Sinkevičiaus negalimybę kandidatuoti, T. Tomilinas kaip kandidatas pašalintas čia ir dabar. Nustatyta ketverių metų kadencija vietoj dvejų. Taip, visuotiniai rinkimai, bet išvalyti visi nereikalingieji. Ketverius metus turėsime tą patį pirmininką ir tik jis galės siūlyti pavaduotojus.

Toks sudėliotas autokratinis mechanizmas. 

– Kalbant apie V. Sinkevičių, partija parodė, kad jis nėra laukiamas LVŽS...

– Taip, pakeisti įstatai. Tai keista. Tai buvo ir yra lyderis, tai visuomenėje ir Europoje pripažintas žmogus. Aš labai džiaugčiausi tokiu žmogumi.

– Ar jo grįžimas, pasibaigus eurokomisaro kadencijai, gali kaip nors sietis su naujos frakcijos ateitimi?

– Nežinau, šiandien dar neturiu atsakymo. Bet linkėčiau visiems, dabartinei partijai įvertinti, įkvėpti oro ir veikti dėl žmonių. Čia yra pagrindas.

BNS