Putinų gimnazija: apie klimato kaitą šiuolaikiškai

Dar lapkričio mėnesį Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė sulaukė kvietimo iš nevyriausybinę organizaciją Diversity Development Group atstovaujančios direktorės Linos Kisevičienės prisijungti prie naujos ir prasmingos moksleiviams iniciatyvos, kurios metu kviečiamos trys klasės įsitraukti į trijų susitikimų (6 akad. val.) ciklą „Kritinio mąstymo ugdymas per klimato kaitos (ne)teisingumo procesų analizę“.

Ir štai baigiantis sausiui putiniškiai iš I b, II b, III b klasių sulaukė svečių. Atvyko minėtos grupės tyrėjas, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto edukologijos doktorantas, darnaus vystymosi švietimo lektorius Jogaila Vaitekaitis. Taip pat jo kolegė Luka Marcinkutė, projekto vadovė, padėjo sukonkretinti minimą veiklą. Reikia pasakyti, kad tik keturios mokyklos Lietuvoje turi būtent tokią galimybę prisijungti prie šios iniciatyvos, kurios užsiėmimus finansuoja „OpenSocietyInstitute – Sofia“ pagal „Local Climate Justice Activism in Central and Eastern Europe“ priemonę.

Kodėl ši iniciatyva svarbi? Klimato kaitos (ne)teisingumas nėra tik gamtamokslinės  žinios apie klimato kaitą. Kritinio mąstymo ugdymas per klimato kaitos (ne)teisingumo procesų analizę atskleidžia mokiniams šį reiškinį  ne iš grynosios aplinkosauginės pusės, bet kaip etinę ir politinę problemą.

Susitikimų su gimnazistais metu teoriškai ir praktiškai buvo nagrinėjama klimato kaita. Mokiniai, prieš supažindinant su pagrindiniais jos faktais, dalijosi asmeniniu požiūriu bei patirtimis, susijusiomis su analizuojama tema. Buvo nagrinėjami ir aptariami įvairūs žmogaus  veiksniai, skatinantys klimato kaitą, šių veiksnių tarpusavio ryšys ir klimato poveikis įvairioms žmonių grupėms.

Pirmiausiai leista mokiniams pasikalbėti apie tai, ką jau žino, jaučia. Plakatuose mokiniai išsakė savo pirminę poziciją. Grupėse buvo skaitomi ir aptariami pasakojimai iš įvairių šalių apie klimato kaitos poveikį žmonių gyvenimams, svarstyti atsakomybės dėl pagalbos kenčiantiems nuo šios globalinės problemos klausimai.

Vėliau gilintasi į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą. Naudojant iliustracijas tyrinėta skirtingi požiūriai į tai. Rūpėjo aptarti, kaip mūsų laisvės dera su ateities (iš)saugojimu. Analizuota, kas yra ir kas nėra laikytina teisingu aktyvizmu, kai žmonių ir planetos gerovei gresia pavojus.

Diskusijos, darbas grupėse, porose ir kt. veiklos formos padėjo jaunimui vertinti šiuolaikinio žmogaus iššūkius, įsivertinti savo nuostatas. Tarpdalykinių kompetencijų ugdymas  gamtos, socialinių, humanitarinių mokslų sferose – itin svarbus ir reikšmingas šių projekto pamokų bruožas.

Džiugina Putinų gimnazijos pedagogų rūpestis jauno žmogaus šiuolaikiniu ugdymu, pilietinių intencijų skatinimu. Tad kalbėkite, jaunieji putiniškiai! Jūsų emocijos, požiūris, savirefleksijos akcentai padeda susivokti, kad visa gimnazijos bendruomenė yra teisingame  kelyje.

Vytautas Bigaila, Putinų gimnazijos neformalaus ugdymo mokytojas                                                                                                                                                                                        
Šiandien turėjome galimybę susitikti ir susipažinti su dviem ne kasdien sutinkamais žmonėmis  – projekto vadove Luka ir tyrėju Jogaila, kuris mums vedė pamokas nekasdieniu metodu, o Luka jam padėjo. 

Jie mums pasakojo įvairius dalykus apie klimato kaitą, kokie yra jos pavojai visuomenei ir gamtai, kaip mes galime bandyti ją suvaldyti. Taip pat turėjome galimybę paįvairinti vedamas pamokas dirbdami grupelėse su vis kitais komandos nariais, su komandos nariais ir svečiais diskutuoti šia tema, taip gilindami žinias apie klimato kaitą, lavinti kritinį mąstymą atlikdami įvairias užduotis.

 Man ši veikla patiko, nes tai nebuvo vien tik teorinė medžiaga, o galėjome dirbti komandoje, taip dar labiau stiprinant klasės vieningumą, galėjome išreikšti savo nuomonę ir sužinoti daug naujų, dar negirdėtų dalykų. Žinoma, ši veikla galėjo trukti šiek tiek trumpiau, nes pabaigoje jau jaučiausi pavargusi ir darėsi vis sunkiau įsitraukti į veiklą.

Gustė Matulevičiūtė, I b kl. mokinė

Šis užsiėmimas man patiko, nes buvo įdomiai pateikta informacija apie klimato kaitą, kas ją sukelia ir kaip ją galime suvaldyti. Paskaitų metu ne tik klausėmės svečio pasakojimų, bet ir dirbome grupelėse, diskutavome, piešėme. Užsiėmimas buvo naudingas, nes jis privertė susimąstyti apie mūsų ateitį ir kas atsitiks pasauliui, jei klimato kaita didės. Kitam kartui rekomenduočiau sutrumpinti užsiėmimą arba paįvairinti temas, kad neatsibostų.

Miglė Stepanavičiūtė, I b kl. mok.
       
III b klasei vyko užsiėmimai globalinio atšilimo tema. Pradžioje prisistatėme paminėdami, kaip suprantame globalinį atšilimą. Susiskirstę grupėmis skaitėme apie įvairias pasaulyje kilusias problemas veikiant atšilimui. Išklausėme  grupių nuomonių, ko reikėtų imtis pasaulyje, kad pagerėtų ekonomiškai nusilpusių šalių gyvenimas. Kitoje veikloje išsirinkome nuotraukas, sukeliančias emocinį poveikį, kaip realybėje pastebimi globalinio atšilimo padariniai. Dirbdami grupėse galėjome įvertinti gyvūnams, žmonėms ir apskritai šaliai daromą žalą. Sužinojome, kad 10% turtingiausių žmonių išskiria penkis kartus daugiau blogųjų dujų nei 50% nepasiturinčių žmonių.  

Paskui įgūdžius tobulinome  argumentuodami, ar teiginiai globalinio atšilimo tema yra teisingi ar ne. Gebėjome  įtikinti kitus bendraklasius keisti  nuomonę, jeigu ji nėra visiškai teisinga. Gilinomės į efektyvius ir neefektyvius būdus, kaip paskatinti žmoniją eiti teisingu keliu gerinant viso pasaulio klimatą. Supratome, kad ne visi efektyvūs būdai yra priimtini. Buvome paskatinti tausoti gamtą ir jos išteklius, rinktis produktus, kuriuos atvežti nereikia daug transporto, daryti įtaką ne tik sau, bet ir kitiems, kartu siekti ir kitų žmonių sąmoningumo. Taigi  priėjome išvados, kad žemę turime ne išnaudoti, o saugoti, galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus.   

 Kamilija Petraškaitė, III b kl. mokinė

Mūsų klasės mokiniai  DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP mokymų metu, dirbdami grupėse ir atlikdami įvairias veiklas, aptarė gamtosaugos bei klimato kaitos problemas, kūrė plakatus ir daug diskutavo.

Šios veiklos buvo ne tik labai įdomios, bet ir naudingos. Mes ne tik aptarėme su klimato kaita susijusias problemas, bet ir patys siūlėme, kaip galime jas spręsti. Veiklų metu ugdėmės kritinį mąstymą ir mokėmės argumentuotai apginti savo nuomonę. Ačiū už nuostabų renginį.

Laura Krajeckaitė, I b kl. mokinė

O buvo taip ...
Per pirmą pamoką pasiūlyta individualiai sukurti protesto plakatus,... ką rašytume ant savo plakato, jeigu būtume proteste dėl klimato kaitos...

Per antrą pamoką skaitėme tikrų įvykių istorijas apie dėl  klimato kaitos nukentėjusius žmones,  jas analizavome, aprašydami tris kriterijus: poveikis, jausmai, kuriuos jautėme skaitydami tą istoriją, ir kaip spręsti problemas, kurios atsiskleidė istorijose.

Per trečią pamoką mums apie klimato kaitą padalijo nuotraukų, iš kurių turėjome išsirinkti, mūsų nuomone, pačias svarbiausias. Vėliau tas pačias nuotraukas turėjome sudėlioti tam tikra tvarka pagal grupėms pateiktas skirtingas temas, pavyzdžiui, suskirstyti nuotraukas pagal tai, kurios liūdino, trikdė, buvo juokingos.

Per ketvirtą pamoką mums davė galimus klimato saugos sprendimus, o juos  turėjome grupėse suskirstyti eilės tvarka. Kelios grupės turėjo suskirstyti juos arba į efektyviausius ir neefektyviausius, arba į priimtiniausius ir nepriimtiniausius.

Per penktą pamoką gavome keletą žmogaus teisių ir jas turėjome suskirstyti į nekintančias, kintančias ir tas, kurios gali būti sulaužomos arba pakeičiamos dėl klimato kaitos ar kitų padarinių.

Per šeštą pamoką aptarėme įvykį apie aktyvistus, kurie, norėdami stabdyti gamtos taršą, sustabdė vienos gamyklos veiklą, kad ji nepastatytų dar vienos tokios pat gamyklos. Dėl to ta gamykla padavė  aktyvistus į teismą už patirtus nuostolius ir taip pat už vandalizmą, nes šie tokiu būdu norėjo sustabdyti gamyklos veiklą. Aktyvistai apsigynė, nes jie tai darė  žmonijos labui, kad nepadidėtų tarša pasaulyje. Jų gynybą teismas priėmė atmesdamas visus kaltinimus. Mes turėjome diskutuoti, ar sutinkame su teismo sprendimu ar ne ir kodėl.

Šiame susitikime mums patiko darbas grupėmis, diskusijos, taip pat laisvumo jausmas būnant toje erdvėje ir bendraujant su dėstytojais kaip su sau lygiais. Laukiame daugiau susitikimų, tokių kaip šis!
                                                                        
Matas Lekavičius ir Ugnė Mikailionytė, II b kl. mokinys                                                                                                                                                                                                              
Pakalbinau ir patį  lektorių Jogailą Vaitekaitį, turintį aštuonerių metų darbo patirtį su jaunimu.

Gerbiamasis Jogaila, kaip pavyko susitikimai su Putinų gimnazijos mokiniais? Kokia Jums pasirodė ši jaunimo auditorija? Kaip gebėjo atlikti užduotis? Pareflektuokite...
Susitikimai su Putinų gimnazijos auklėtiniais buvo malonūs ir turiningi. Norėčiau tikėti, jog gimnazistų aktyvumą iššaukė turinio aktualumas, bet neatmestinas ir mokinių įprotis pasinerti į gvildenamas problemas. Kiek žinau, mokykloje taikomi aktyvūs mokymo metodai ir nuolat atnaujinamos pedagogų kompetencijos, tad seminarų metu mokiniai drąsiai reiškė nuomonę, ginčijosi, teikė pasiūlymus ir konceptualizavo ne tik globalias klimato kaitos neteisingumo problemas, bet ir vietos ekologinius iššūkius. Džiugina ir savanorių gretos dalyvauti antrajame mokymų etape – mokymuose apie aplinkosaugos žurnalistiką.

 P. S.  Netolimoje ateityje dešimčiai  labiausiai motyvuotų mokinių iš tų trijų klasių laukia keturi užsiėmimai po 2-3 akad. val., kurios įprasmintų aplinkosaugos žurnalistikos mokymus – II projekto dalį. Juos rengia NARA ir LRT žurnalistės.

V. B.
Eglės Juodžiukynienės nuotr.