Purpurinės tulpės dieną dėmesys skiriamas sergantiems Parkinsono liga

Balandžio 11-ąją – Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga (PL) dieną, ypatingas dėmesys skiriamas žmonių supratimui apie šią ligą, naujų mokslinių tyrimų skatinimui, gydymo naujovėms. Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologai, dirbantys Konsultacijų skyriuje, kasdien teikia medicinos pagalbą ligoniams, sergantiems Parkinsono liga, prasidedančia dėl dopamino trūkumo ekstrapiramidinėje sistemoje. Tai sukelia smegenų funkcijos sutrikimus, dėl kurių palaipsniui prarandama judesių kontrolė. Žmogui pradeda drebėti rankos, sutrinka orientacija, judesiai sulėtėja, sunkėja, trinka eisena, pusiausvyra, jis lieka sukaustytas. Nors liga progresuoja pamažu, tačiau susijaudinus simptomai stiprėja.

Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Prieš 25 metus vienas Nyderlandų sodininkas, sergantis Parkinsono liga, išvedė naują tulpės veislę, kurią pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“, todėl ši diena dar vadinamas Purpurinės tulpės diena.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų skyriaus neurologų konsultacijai pacientus, kuriems įtariama Parkinsono liga, atsiunčia šeimos gydytojai. Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis pastebi, kad kas mėnesį tenka diagnozuoti 1–2 naujus ligos atvejus, tad sergančiųjų išties daug. Statistikai teigia, kad Lietuvoje šia liga serga apie 11–12 tūkstančių žmonių. Dažniausiai lėtine progresuojančia neurodegeneracine liga suserga vyresni žmonės, bet gali ligos požymių pasireikšti ir iki 50-ties metų pacientams. PL beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys, tačiau vyrai serga dažniau nei moterys. Lietuvoje daugiau sergančių PL yra moterų.

Parkinsono liga – lėtinė, progresuojanti liga, antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Jos epidemiologijos ypatumai įvairiose šalyse skiriasi. Liga paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Manoma, kad pasaulyje gali būti nuo 6,5 iki 10 milijonų sergančiųjų PL.

Parkinsono ligos požymius pastebi ne tik patyrusio mediko akis, bet ir aplinkiniai. Pasak A. Lukošaičio, tikslios ligos priežasties medikai negali įvardinti, nes ji nenustatyta. Manoma, kad dažniausiai polinkį sirgti lemia genetika. Tačiau įtakos gali turėti ir galvos trauma, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, kai kurios ligos. Nors žinių apie PL kasmet daugėja, jos priežastys didžiąja dalimi yra nežinomos, todėl daugumos žmonių (apie 95 proc. sergančiųjų) PL priskiriama idiopatinei – atsirandančiai savaime arba be aiškios priežasties.

Kiekvienas Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologijos bei Konsultacijų skyriuje dirbantis gydytojas neurologas, įtaręs Parkinsono ligą, pacientui skiria laboratorinius kraujo tyrimus, galvos smegenų kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Šie tyrimai parodo struktūrinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse.

Diagnozavus Parkinsono ligą, pradedamas gydymas, trunkantis visą likusį gyvenimą. Pacientui skiriami vaistai – levodopos medžiagos, iš kurios nervų sistemoje pasigamina dopaminas. Be medikamentinio gydymo ligoniui skiriamas ir nemedikamentinis gydymas:  psichoterapija, fiziniai pratimai, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapijos priemonės, logoterapija, masažas. Kai kuriais atvejais taikomas ir chirurginis gydymas. Pasak gydytojo A. Lukošaičio, susirgusiems reikia išmokti gyventi su Parkinsonu, todėl ligoniui būtina išmoksti ir reikiamų mitybos įpročių, vaistų vartojimo bei naujų bendravimo įgūdžių.

Nors Parkinsono liga neišgydoma, bet laiku kreipęsi pagalbos į medikus pacientai gali prailginti kokybiško gyvenimo tarpsnį, gauti kompleksinę pagalbą ir išmokti gyventi su šia liga. Labai padeda ir Šiauliuose įsikūrusi sergančiųjų Parkinsono liga draugija, vienijanti Šiaulių apskrities žmones, sergančius PL. Vadovaujant Zitai Vaidilienei,  įgyvendinami įvairūs projektai, vykdomos įdomios veiklos, organizuojamos ekskursijos, renginiai. Juose dalyvaudami pacientai taip pat išmoksta kasdienių gyvenimo įpročių ir pagerina gyvenimo kokybę.