Puoštis nori visi – keturkojai taip pat

Per pastarųjų savaičių šalčius jau ir be veterinarijos specialistų ar gyvūnų globėjų raginimų šeimininkai savo kambarinių gyvūnų ilgam nepalieka lauke, o ir pasivaikščioti juos išveda aprengę specialiais drabužėliais, kurie dengia kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią. Ypač jautrūs žvarbai trumpaplaukiai, labai jauni ar vyresnio amžiaus šunys ir katės. Matydami, kaip atsargiai jie kilnoja kojeles sniege, mažieji šeimininkai sako net norintys jiems atiduoti savo šiltas kojinaites... O kai kurie keturkojai lepūnėliai net ir namuose nenori nusirengti savo šiltų megztukų...

Prieš dvejus metus, kai dukros namuose apsigyveno jorkšyras Teris, anūkių prašoma močiutė Nijolė ir jam numezgė megztuką. Po to dar vieną, dar kitą, dar ir dar. Taip per dvejus metus moteris Teriui gal dešimt megztinių numezgė. Pamatę taip papuoštą šuniuką, ir kiti trumpaplaukių šuniukų šeimininkai moterį užvertė prašymais.

– Trumpaplaukiai šunys arba beplaukės katės labiausiai jautrūs šalčiui. Žinau, kad jorkšyrų plaukai kaip žmogaus, o kai juos nukerpa – jiems ragas, – vaizdžiai apie savo pirmąjį keturkojį klientą pasakoja Nijolė Bradūnienė. – Megzti visada mėgau, ir sau, ir dukrai, ir anūkėms esu numezgusi ne po vieną rūbą. Mezgimas – mano hobis, kaip gydomoji terapija, atgaiva po darbo dienos.

Megzti gyvūnui, pasak Nijolės, daug sunkiau vien dėl to, kad jo nepamatuosi. Kad atitaikytų pagal „figūrą“, reikia žinoti tris matmenis: šuniuko ilgį nuo galvos iki uodegos, storį plačiausioje vietoje ir kaklo apimtį.

– Ir dar reikia bent nuotraukytės, kaipgi megsi nežinodama kam, – juokiasi Nijolė ir pasakoja, kad taikydama Teriui sugalvojo tokį modelį, kuris tinka visiems. – Šunų megztiniai visi per galvą, nes mezginys paslankus, jį aprengi, pataisai, ir drabužėlis tiesiog pats prisitaiko prie kūnelio.

O stiliai – pagal pageidavimą. Patinėliams ir patelėms skirtingi. Vieniems – puošnios pynės per visą ilgį, kitiems lygiame spalvotame mezginyje išmegztos baltos pėdutės arba pritaikyta kokia žaisminga detalė. Vieni – su „rankovytėmis“, kiti – be. O kur dar spalvos!

Šuniukų megztiniai – skirtingų spalvų. Jas, žinoma, išrenka šeimininkai. Vieniems patinka ryškios, kitiems – švelnios, vieni derina prie šuns kailio spalvos, kiti – prie savo megztinio! Dabar madinga ir labiausiai pageidaujama šokoladinė, kuri ypač gražiai tinka prie oranžinio šuns kailio. Ryškių ir pastelinių spalvų pusvilnonių siūlų Nijolė užsisako internetu ir sako niekada nesuklydo pasirinkdama, nes žino kokių firmų siūlai geri ir kokie tiekėjai patikimi. Siūlai turi būti kokybiški, kad megztinį dažnai skalbiant, jis neištįstų, nesipupkuotų.

Tarp daugybės megztinukų nuotraukų – o jų vien šią žiemą po visą Lietuvą išsibarstė kelios dešimtys – nėra nė vieno margo, dryžuoto, tarsi iš atliekų numegzto. Tiesiog tokie mezginiai Nijolei negražūs, nei sau, nei niekam kitam nieko panašaus nėra numezgusi.

– Mezgu tik iš tikrai gero siūlo, kad mezginiai būtų gražūs. Ir gyvūnėliams mano megzti drabužėliai – daugiau dėl grožio. Į lauką, kai lyja ar labai šalta, taip aprengto šuniuko niekas neveda. Teris į lauką irgi eina su neperšlampančiu šiltu paltuku, bet parvestas namo pats susiranda mano megztą megztuką ir atneša, kad jį aprengtum. Jam ir kambary vėsu, o su megztuku jis ir patogiai, minkštai pagulėti įsitaiso, ir nevaržomas pabėgioti gali, – sako N. Bradūnienė, kurios rankdarbių nuotraukos – net dviejose knygose išspausdintos, išleistose Antupių (Vilkaviškio r.) bendruomenės apie čia gyvenančius darbščius ir išradingus žmones.

Nuotraukos iš pašnekovės albumo