Puoselėjama mintis Vaitkuškio dvare įamžinti žydų getą

Praėjusio sekmadienio vidurdienį Pivonijos šile esančioje holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros... Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

Žuvusiųjų pagerbimo iškilmėms vadovavęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas perskaitė ištraukėlę iš atsiminimų, kuriais dalijasi Kėdainių krašto muziejus: „Žydų sušaudymo išvakarėse (rugpjūčio 27 d.) prie Smilgos upelio iškastas didelis -100 m ilgio, 3 m pločio ir 2,5 m gylio - griovys.

Tą pačią dieną vyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti žudynių organizavimo ir vykdymo reikalai. Pasitarime dalyvavo vokiečių valdžios atstovas, apskrities policijos viršininkas, saugumo policijos viršininkas, vietinių aktyvistų vadas. Tą pačią dieną įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti žudynių organizavimo ir vykdymo reikalai.

Tą pačią dieną vokiečių valdžios atstovas nuvyko į žirgyną ir iš žydžių moterų prievarta surinko brangius daiktus. 1941 m. rugpjūčio 28 d. į žirgyną sunkvežimiais atvyko kelios dešimtys vokiečių kareivių ir lietuvių baltaraiščių. Prie svirno buvo pastatyti du traktoriai. Jų motorai turėjo užgožti šūvių garsus...“ griovys.

Tą pačią dieną įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti žudynių organizavimo ir vykdymo reikalai. Pasitarime dalyvavo vokiečių valdžios atstovas Kėdainiuose (apskrities žemės ūkio vadas – kreislandvirtšaftsfiureris Bellmeris), apskrities policijos viršininkas, saugumo policijos viršininkas, vietinių aktyvistų vadas J. Kungys.

Tą pačią dieną Bellmeris nuvyko į žirgyną ir iš žydžių moterų prievarta surinko brangius daiktus (žiedus ir t. t.).1941 m. rugpjūčio 28 d. į žirgyną (apie 1,5 km nuo Kėdainių miesto centro) sunkvežimiais atvyko kelios dešimtys vokiečių kareivių ir lietuvių baltaraiščių. Prie svirno buvo pastatyti du traktoriai. Jų motorai turėjo užgožti šūvių garsus.

Iš pradžių buvo varomi šaudyti seniai, invalidai ir ligoniai žydai. Pgylio) griovys. Tą pačią dieną įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti žudynių organizavimo ir vykdymo reikalai. Pasitarime dalyvavo vokiečių valdžios atstovas Kėdainiuose (apskrities žemės ūkio vadas – kreislandvirtšaftsfiureris Bellmeris), apskrities policijos viršininkas, saugumo policijos viršininkas, vietinių aktyvistų vadas J. Kungys.

Tą pačią dieną Bellmeris nuvyko į žirgyną ir iš žydžių moterų prievarta surinko brangius daiktus (žiedus ir t. t.).1941 m. rugpjūčio 28 d. į žirgyną (apie 1,5 km nuo Kėdainių miesto centro) sunkvežimiais atvyko kelios dešimtys vokiečių kareivių ir lietuvių baltaraiščių. Prie svirno buvo pastatyti du traktoriai.

Jų motorai turėjo užgožti šūvių garsus. Iš pradžių buvo varomi šaudyti seniai, invalidai ir ligoniai žydai. Po to buvo šaudomi likusieji vyrai, moterys ir galiausiai vaikai. griovys. Tą pačią dieną įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti žudynių organizavimo ir vykdymo reikalai. Pasitarime dalyvavo vokiečių valdžios atstovas Kėdainiuose (apskrities žemės ūkio vadas – kreislandvirtšaftsfiureris Bellmeris), apskrities policijos viršininkas, saugumo policijos viršininkas, vietinių aktyvistų vadas J. Kungys.

Tą pačią dieną Bellmeris nuvyko į žirgyną ir iš žydžių moterų prievarta surinko brangius daiktus (žiedus ir t. t.).1941 m. rugpjūčio 28 d. į žirgyną (apie 1,5 km nuo Kėdainių miesto centro) sunkvežimiais atvyko kelios dešimtys vokiečių kareivių ir lietuvių baltaraiščių. Prie svirno buvo pastatyti du traktoriai. Jų motorai turėjo užgožti šūvių garsus. Iš pradžių buvo varomi šaudyti seniai, invalidai ir ligoniai žydai. P

Pasak A. Taico, tai vyko Kėdainiuose. Ukmergė nėra vienintelė vieta Lietuvoje, kur buvo žudomi nekalti vietos gyventojai.

Ukmergės žydų bendruomenės vadovas taip pat priminė, kad gegužę Vilniaus gatvėje esančiose senosiose žydų kapinėse buvo atidengtas paminklas žydų tautybės Lietuvos didvyriams, kurie būdami vos 16-18 metų amžiaus ir matydami iškilusią grėsmę atgimstančiai Tėvynei, stojo į kovą.

„Nė vienas iš jų nebuvo gimęs Ukmergėje, bet turime žinoti jų vardus. Tai - Icikas Ben Jehuda, Icikas Beselis, Ruvinas Būnas ir Izraelis Popovskis. Jie prieš 100 metų padėjo savo galvas už Lietuvos laisvę“, - kalbėjo rajono Žydų bendruomenės pirmininkas, kviesdamas važiuojančius pro Ukmergę sustoti ir prie šio paminklo.

Taip pat A. Taicas pakvietė aplankyti rugpjūčio 25-ąją Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke atidengtą memorialą 1941-1942 metais nužudytiems Lietuvos ministrams, tarp kurių buvo ir vienas žydas – Jokūbas Vygodskis, ministras be portfelio žydų reikalams.

Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas puoselėja mintį ateityje rugsėjo pirmą sekmadienį į Pivonijos šilą suvažiavusius tautiečius pakviesti drauge aplankyti ir paminklus senosiose žydų kapinėse bei monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame parke.

Rajono mero pavaduotoja K. Stepanova prie paminklo padėjo gėlių. Trumpame savo pasisakyme ji pažymėjo, jog nevalia pamiršti Lietuvos istorijos faktų, tarp kurių yra ir mūsų šalyje gyvenusios, kūrusios žydų tautos tragiškas likimas: „Atmintis yra ta varomoji jėga, kuri skatina judėti į priekį“.

Dukstynos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė savo moksleivius į Pivonijos šilą atsivedė jau šešioliktą iš eilės rugsėjį. Dukstyniečiams kartu tai yra pirmoji naujais mokslo metais istorijos pamoka.

Susirinkusieji klausėsi moksleivių paruoštos meninės kompozicijos. Kaip papasakojo jų mokytoja, pavasarį, baigiantis mokslo metams, Žydų bendruomenė Dukstynos pagrindinės mokyklos moksleiviams suteikė galimybę aplankyti buvusioje Vilniaus žydų geto teritorijoje atkurtą slėptuvę „Malina“, kurioje žydai bandė išgelbėti savo ir artimųjų gyvybes.

„Ši ekskursija mums paliko neišdildomus įspūdžius. Susirinkę prieš rugsėjo pirmąją į mokyklą kartu pavartėme moksleivių bendraamžio Izaoko Rudaševskio dienoraštį, kuris nesulaukęs 16-ojo gimtadienio buvo nužudytas Panerių miške. Jis žuvo, o gete rašytas jo dienoraštis išliko.

Jį rado „Malinoje“ po karo apsilankiusi Izaoko pusseserė. Nusprendėme dienoraščio mintimis pasidalinti ir su jumis, nes mums labai svarbus jūsų, kurie šiuos įvykius matė, apie juos girdėjo iš pirmų lūpų, liudijimas...“ – sakė V. Pulkauninkienė.

Žuvusieji Pivonijos šile buvo pagerbti tylos minute, jų atminimui jidiš kalba sukalbėta malda „Dievas gailestingasis“. Žydų tragediją įamžinusio paminklo papėdė ir kapų kauburėliai pasipuošė rudeniniais žiedais, buvo uždegtos žvakelės.

Iš Pivonijos šilo iškilmių dalyviai trumpam nuvyko į Vaitkuškio dvarą, kur 1941 m. naciai buvo įkūrę getą. Apsilankyti juos pakvietė čia įsikūrę grafų Kosakovskių palikuonys, kurie puoselėja mintį įamžinti paskutinį žydų kelio į nebūtį etapą. Jiems svarbu žinoti, ar žydai tam pritartų.

Tad lydimi VšĮ „Kosakovskių institutas“ programų koordinatorės Reginos Škuropad, žydai apžiūrėjo jauniausios Kosakovskių palikuonės Olivijos atminimo ženklui parinktą vietą. Kadangi žinių, kurioje vietoje buvo getas, kol kas nerasta, svečių buvo prašoma pasidalinti savo atsiminimais ir kartu nuspręsti, kur ir koks paminklas turėtų iškilti.

Iškilmės baigėsi Ukmergės kraštotyros muziejuje, kur atidaryta vieno žymiausių pasaulio medalininkų Viktoro Dovydo Brenerio plakečių ir medalių rinkinio paroda. Eksponatai į Ukmergę atkeliavo iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus. Pristatydamas parodą A. Taicas trumpai papasakojo apie iš Šiaulių kilusį menininką, kuris bėgdamas nuo tremties į Sibirą apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, bei jo kūrybą.

„Žinomiausias V. D. Brenerio kūrinys yra JAV vieno cento nominalo moneta, skirta Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje“, - sakė A. Taicas.

Renginyje dalyvavęs Izraelio ir Lietuvos draugystės asociacijos „Israelita“ vadovas Jokūbas Kacas pasidžiaugė Ukmergės žydų pastangomis puoselėti tautiečių atminimą. Tuo labiau kad Ukmergės žemė yra išauginusi ne vieną visame pasaulyje žinomą žmogų.

Tel Avive gyvenantis svečias ukmergiškiams priminė, jog šiame mieste viena ilgiausių gatvių yra pavadinta Ukmergėje gyvenusio rašytojo, švietėjo, publicisto, judaizmo reformatoriaus, Izraelio valstybės atkūrimo teoretiko Mošės Leibo Lilienbliumo (1848–1910 m.) vardu. Ukmergėje jo atminimui 2013-ųjų rugsėjį prie vieno svarbiausių žydams pastatų – Didžiosios sinagogos, kurioje dabar įsikūręs Sporto centras, atidengta memorialinė lenta.

Pasak A. Taico, žymūs Ukmergės krašto žydai yra įamžinti atminimo lentose, knygose, įvairiuose leidiniuose. Dabar bendruomenės planuose yra išleisti knygą, į kurią būtų sudėtos Ukmergėje gyvenusių žydų pasų kopijos. Ateityje Ukmergės žydų bendruomenė, kurią remia Geros valios fondas, yra numačiusi pastatyti memorialą ir įamžinti visus žuvusius Ukmergės žydus.