Puikiai įvertintas VU Šiaulių akademijos magistranto baigiamasis darbas padės spręsti savivaldybių sumanaus valdymo problemas

Sausio 14 d. buvo ginami pirmieji Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto viešojo valdymo studijų programos baigiamieji magistrų darbai, kurių, pasak vertinimo komisijos, nemaža jų dalis buvo puikiai parengti ir gavo pačius aukščiausius įvertinimus. Vienas tokių darbų – Tomo Martinaičio magistro darbas „Savivaldybių potencialo raiška kuriant sumaniąją socialinę sistemą“ (darbo vadovas prof. dr. Teodoras Tamošiūnas).

Tomas Martinaitis yra vienas iš tų magistrantų, kurie sėkmingai sugebėjo sėkmingai suderinti ir studijas, ir darbinę veiklą. Magistrantūros studijas Šiauliuose pasirinkęs Tomas iš karto buvo pastebėtas dėstytojų. Sugrįžęs į studijų suolą jis sugebėjo suderinti atsakingas pareigas Akmenės savivaldybės administracijoje su studijomis magistrantūroje. Pasak dėstytojų, Tomas iš kitų išsiskyrė motyvuotumu ir žingeidingumu, todėl ne veltui praėjusių metų pabaigoje jis pelnė „Metų studento“ titulą.

Iš Akmenės kilęs Tomas 2012 metais baigė politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, tačiau tęsti studijų magistrantūroje neskubėjo. Gabus vaikinas iš pradžių dirbo projektų vadovu Akmenės rajone, Ventoje, įsikūrusioje UAB „Transventa Solar“, po to –  Akmenės rajono savivaldybėje ėjo mero patarėjo pareigas, o nuo 2019 m. pavasario palypėjo dar vienu karjeros laipteliu – tapo Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotoju.

Nieko nuostabaus, jog T. Martinaitis, dirbdamas Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotoju, domisi Lietuvos vietos savivaldos sumanaus valdymo problematika, sėkmingai realizuoja studijų metu įgytas žinias praktikoje.

Tomas sako, jog studijos VU Šiaulių akademijoje pateisino ir viršijo visus jo lūkesčius. „Labai patiko dėstytojų kolektyvas, su studentais bendraujantis betarpiškai. Jie magistro darbo temas stengėsi rekomenduoti iš tų sričių, kurios yra artimos dirbantiems ir studijuojantiems studentams, kad įgytos žinios galėtų būti pritaikomos praktinėje darbinėje veikloje. Buvo smagu, kad kartu studijavo ir žmonės, turintys pasiekimų projesinėje karjeroje, todėl buvo naudinga pasidalyti informacija, padiskutuoti. Truputi gaila, kad dėl pandemijos paskelbto karantino antroji magistrantūros studijų pusė vyko nuotoliniu būdu, tačiau tai nesutrukdė rengti magistro darbą ir sėkmingai baigti studijas, kuriomis esu labai patenkintas“, – studijas Šiauliuose apibūdina Tomas.

Artimiausiuose Tomo planuose – doktorantūros studijos tęsiant bendradarbiavimą su Šiaulių universiteto mokslininkais. Daugelis VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto viešojo administravimo studijų programos dėstytojų, matydami studento potencialą tęsti studijas doktorantūroje, jau mąsto ir apie jo potencialo panaudojimą ne tik mokslo, bet ir studijų procese.

Magistro darbo tematiką padiktavo profesinė veikla

Apgynęs magistro darbą savivaldybių sumanaus valdymo tematika, Tomas jo pagrindu kartu su moksliniu vadovu prof. dr. T. Tamošiūnu planuoja šia tematika parengti mokslinių publikacijų, aktualių Lietuvos ir užsienio mokslo bendruomenei.

„Sumanus socialinis valdymas – aktuali šiuolaikiška akademinė sąvoka, todėl man, dirbant regioninėje savivaldybėje, buvo naudinga pasigilinti į šią temą, pasidomėti, kaip šios problemos sprendžiamos pasaulyje, ko galima būtų pasimokyti viešojo valdymo srityje. Tai, matyt, ir lėmė magistro darbo temos pasirinkimą“, – sako Akmenės mero pavaduotoju dirbantis Tomas.

Jo magistro darbo objektas – Lietuvos savivaldybių potencialo raiška kuriant sumaniąją socialinę sistemą, o tikslas – pagrįsti savivaldybių potencialo raiškos kuriant sumaniąją socialinę sistemą pokyčio trajektoriją. Atlikęs tyrimą Tomas savo darbe atskleidė sumanios socialinės sistemos koncepcijos parametrus ir pateikė sumanios socialinės sistemos modelį, susidedantį iš sumanios ekonomikos, sumanaus viešojo valdymo ir sumanios bendruomenės.

Tomo teigimu, šiandieniniame pasaulyje viešasis sektorius patiria vis daugiau naujų, nenumatytų problemų, susijusių su demografiniais, socialiniais, ekonominiais, technologiniais ir globaliniais iššūkiais. „Naujausios technologijos ir informacijos prieinamumas verčia laikytis naujų atvirumo ir atskaitomybės standartų. Mažėja žmonių įsitraukimas ir pasitikėjimas politine Sistema, todėl natūraliai didėja spaudimas vietos institucijoms ir nacionalinei valdžiai prisitaikyti prie kintančios aplinkos sąlygų, greitai ir efektyviai priimti sprendimus, spręsti problemas. Taip atsiranda sumanumo poreikis. Aukšto technologinio išsivystymo laikmetyje sumanumo kokybė dažnai siejama su informacinėmis technologijomis, tačiau sumanios socialinės sistemos atveju, mokslininkai išskiria ir kitas sumaniai socialinei sistemai svarbias dimensijas – inteligentiškumą, judrumą, tinkliškumą, darnumą – grindžiamas žiniomis, novatoriškumu, skaitmeniškumu, mokymusi“, – savo darbe teigia Tomas.

Magistro darbe – rekomendacijos, kurios galėtų padėti spręsti savivaldos problemas

Magistro darbe autorius išanalizavo Lietuvos savivaldybių potencialą kuriant sumaniąją socialinę sistemą, pasitelkdamas DNR plano investicijų kryptis ir tyrimo metu surinktą medžiagą, nubrėžė sumanios vietos savivaldos pokyčio trajektoriją ir pasiūlė priemones, padėsiančias padidinti vietos savivaldos, kaip sumanios socialinės sistemos, potencialą.

Remdamasis atliktais tyrimais ir savo išvadomis, taip pat savo darbo patirtimi dirbant vadovaujantį darbą Akmenės rajono savivaldybės administracijoje, Tomas pateikė konkrečių rekomendacijų LR Seimui, Vyriausybei, LR vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, šalies savivaldybėms.

Rekomendacijose LR Seimui ir Vyriausybei Tomas nurodo, jog reikėtų įstatymiškai tobulinti strateginio planavimo savivaldybėse procesą, užtikrinant, kad formuojant strategiją būtų padaryta kokybiška kaštų ir naudos analizė, kad strategijos būtų reguliariai peržiūrimos, reaguojant į aplinkos pokyčius. Jo teigimu būtina: keisti savivaldybių biudžeto formavimo įstatymą, savivaldybių biudžetus labiau susieti su pritrauktų investicijų kiekiu, įstatymiškai sugriežtinti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkosaugos pažeidimus, užtikrinti kontrolės mechanizmą, svarstyti galimybę tam tikrą savivaldybių biudžetų dalį skirstyti tiesioginio dalyvavimo būdu, stiprinti verslo konsultavimo tinklą Lietuvoje, taip gerinant verslo subjektų strateginio įžvalgumo kompetencijas, skirti didesnį finansavimą verslo konsultavimo centruose dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimui, įtraukti į ateities ekonomikos DNR priemonių kūrimo ir derinimo procesą LSA ir Lietuvos savivaldybių atstovus.

Lietuvos savivaldybių asociacijai Tomas rekomenduoja skatinti savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą, gerosios patirties sklaidą, sukuriant tradicinius tarpusavio bendradarbiavimo formatus, įvertinant geriausias praktikas, reguliariai pristatyti geriausias tarptautines vietos savivaldos patirtis, stiprinti Lietuvos savivaldybių atstovavimą LR Seime ir LR Vyriausybėje su savivalda susijusiuose teisėkūros procesuose, aktyviai įsitraukti į tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklus, stiprinti savivaldybių atstovavimą šiose struktūrose.

Pasak T. Martinaičio, Lietuvos savivaldybėms rekomenduotina užtikrinti bendruomenės narių skaitmeninių kompetencijų kėlimo galimybes savivaldybei priklausančiose įstaigose. Aktyvesnis bendruomenių įsitraukimas į vietos valdymą gali padėti išspręsti daug problemų, todėl reikėtų labiau remti bendruomenių iniciatyvas, skatinti jų įsitraukimą į sprendimų pritraukimo procesą.

„Covid-19 krizė išryškino mūsų šalies viešojo sektoriaus technologinės bazės trūkumus, todėl, mano nuomone, reikėtų pagal galimybes atnaujinti biudžetinių viešųjų įstaigų, teikiančių paslaugas gyventojams, technologinę bazę, supažindinti savivaldybių gyventojus su naujausiomis technologijomis, mokyti jomis naudotis, skatinti vietos bendruomenių skaitmenizacijos iniciatyvas, skatinti žmones mokytis visą gyvenimą“, – sako puikiai magistro darbą apgynęs VU Šiaulių akademijos viešojo valdymo studijų programos studentas T. Martinaitis.