Psichotropinių medžiagų užvaldymo byloje paskelbtas nuosprendis

Šiandien Šiaulių apygardos teismas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje 34 m. J. Ch. buvo kaltinamas dokumento suklastojimu ar suklastoto dokumento panaudojimu arba realizavimu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o metais už jį vyresnis D. P. – vagyste, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagyste, prievartavimu, arba kitokiu neteisėtu užvaldymu, paskelbė nuosprendį. Abu šiauliečiai pripažinti kaltais.  

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad ne kaltinamojo J. Ch. iniciatyva nutraukus gydymą medicinos įstaigose, kaltinamasis bandė kreiptis pagalbos į medikus, tačiau nesulaukęs pagalbos, ėmė gaminti receptus, juos panaudojus, perduodant tretiesiems asmenims, kurie pirko vaistinėse vaistus, ir juos perduodavo kaltinamajam, taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Kaltinamasis J. Ch. nusikalstamas veikas darė siekdamas spręsti savo sveikatos problemas, kurios šiuo metu sėkmingai sprendžiamos.

Visos šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, lemia mažesnį kaltinamojo padarytos  jam inkriminuotos nusikalstamos veikos  pavojingumą, palyginti su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu – tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų – neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisiėmė atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą, savo veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, nuo nusikaltimo padarymo jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė – jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Teismas pabrėžė, jog J. Ch. nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę. Teismas daro išvadą, jog esminį teigiamą poveikį  J. Ch. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas jo nuo visuomenės, o  teisingumo įgyvendinimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., teismas pažymėjo, kad jaunas vyras neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba.  Daug metų iki nusikalstamos veikos artimai bendravo su kaltinamuoju J. Ch., žinojo, kad pastarasis gydytojų nurodymu, vartojo vaistus, o gydytojams nutraukus J. Ch.  gydymą, ir J. Ch. nutraukus vaistų vartojimą, kaltinamasis J. Ch. elgdavosi neadekvačiai, jam kildavo priepuoliai, su juo nebuvo galima bendrauti, todėl suprato, kad reikia padėti kaltinamajam J. Ch. įsigyti vaistų. Matė, kaip kaltinamasis J. Ch.  gamindavo receptus, kuriuose įrašyta ne  J. Ch. pavardė, tačiau į tai dėmesio nekreipdavo, nes jo tikslas buvo padėti kaltinamajam  J. Ch. nutraukti pastarojo kančias, todėl kelis kartus ėjo į vaistinę, kur pagal J. Ch.  pagamintus receptus pirko vaistus, juos perduodavo kaltinamajam J. Ch. ir taip palengvindavo jo  kančias.

Kaltinamojo D. P. veiksmai, panaudojus pagamintus receptus, tikslu įgyti vaistų, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, nebuvo nukreipti tai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisiėmė atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą, savo veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, nuo nusikaltimo padarymo jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė – jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Teismas konstatavo, jog D. P. nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę.  Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jie savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, kad padarė nusikaltimus.

Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas laikotarpiu nuo 2019 metų spalio 13 iki 2020 metų liepos 17 dienos. J. Ch. kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje pasigaminęs, t. y. spalviniu lazeriniu spausdinimo aparatu išsispausdino 17 recepto blanko kopijų su Šiaulių mieste esančių kelių gydymo įstaigų ir jų gydytojų rekvizitais. Ilgai netrukus jaunas vyras savo namuose šiuose receptų blankuose įrašė žinomai melagingus duomenis, kurie nurodo, jog realiai neegzistuojantiems asmenims tariamai išrašyti ir skirtas gydymas vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Suklastotame recepte buvo nurodoma, jog recepte įrašytam realiai neegzistuojančiam  piliečiui skiriamas psichotropinis preparatas „Lorazepam“, „Zopiclone“.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įsigyti labai didelį kiekį psichotropinių vaistų pagal tokius receptus J. Ch. padėdavo draugas D. P. ir nenustatyti kiti asmenys. Pareigūnai išsiaiškino, jog D. P. pats sutiko apgaule vaistinėse pirkti tokius preparatus, kuriuos jis vėliau perduodavo savo draugui. Psichotropikai buvo perkami įvairiuose Šiaulių miesto vaistinėse. Pagal J. Ch. pagamintus receptus buvo nupirkta 840 tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropionės medžiagos lorazepamas ir zopiklonas. Vien D. P. savo draugui nupirko ir jam perdavė 150 tokių tablečių.

Per ikiteisminį tyrimą ir teisme šiauliečiai savo kaltės neneigė. D. P. teigė nežinantis, nuo kada draugas pradėjo klastoti receptus. Jis tik žinojęs, kad J. Ch. kažkur išeinąs pasidaryti recepto kopijų. Anot jo, kartą jam teko matyti, kaip draugas receptų kopijas atsispausdino vienoje parduotuvėje, kurios pavadinimo jis prisiminti negalėjo. D. P. teigė žinojęs, kad receptai yra suklastoti, bet nemanęs, jog daro kažką blogo. D. P. sakė, jog šių vaistų jie niekam neplatino. Kaltinamajam D. P. yra pareikšti kaltinimai ir dėl vagystės, paaiškėjo, kad jis 2019 metų rugsėjį vienoje Šiaulių mieste esančioje parduotuvėje jis pagrobė 379 eurus kainuojantį elektrinį paspirtuką.

Kaltinamieji savo kaltę teisme pripažino ir sutiko duoti parodymus. Abu šiauliečiai anksčiau neteisti. Kaltinamasis J. Ch. neneigė, kad galėjęs suklastoti 17 receptų, šiaulietis teigė, jog pats vaistų nepirkdavo, tačiau kas tai darydavo, jis pasakyti negalėjo. Pamena, kad kelis kartus vaistus jam pirkęs draugas D. P. Kaltinamasis tvirtino, jog vaistus vartojantis pats.

Šioje byloje valstybės kaltinimą palaikantį prokurorė savo baigiamojoje kalboje teigė, jog abiem kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos esančios įrodytos pačių kaltinamųjų, liudytojų duotais parodymais, ekspertų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga. Valstybės kaltintoja atkreipė dėmesį į tai, kad abu kaltinamieji ir per ikiteisminį tyrimą, ir nagrinėjant bylą teisme, savo kaltės neneigė, papasakojo apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, kad padarė šias nusikalstamas veikas.

Prokurorės teigimu, šios bylos esmė – bausmės klausimas. Anot jos, nutraukus gydymą J. Ch. jau buvo išsivysčiusi priklausomybė psichotropinėms medžiagoms – kaltinamasis pats neneigė, kad klastojant receptus buvo galima įsigyti vaistų, kurie  J. Ch. buvę labai reikalingi. Valstybės kaltintoja sakė, jog byloje nenustatyta, kad J. Ch. psichotropinių vaistų būtų davęs kitiems asmenims. J. Ch. draugo D. P. veiksmus prokurorė įvardijo ne kaip savanaudiškus, o kaip norą padėti draugui – D. P. pagal suklastotus receptus kelis kartus yra nupirkęs psichotropinių vaistų.

Prokurorė teismo prašė abu kaltinamuosius pripažinti kaltais ir paskirti bausmes: J. Ch. – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant jį būti namuose nustatytomis valandomis, jei tai nesusiję su dirbamu darbu, tęsti gydymą nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą, D. P. – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nustatytomis valandomis, jei tai nesusiję su dirbamu darbu, per 6 mėnesius išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą.

Kaltinamųjų gynėjas savo kalboje sakė, jog šioje byloje niekam neturėtų kilti abejonių, kad jo ginamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau, anot jo, kyla daug abejonių, ar kaltinamiesiems yra teisingai inkriminuota nusikalstama veika. Gynėjo manymu, nusikalstamos veikos nebuvusios teistinės. Advokatas vylėsi, kad skirdamas bausmes teistas į tai atsižvelgs.

Tardamas savo paskutinį žodį kaltinamasis J. Ch. teismo prašė skirti jam kuo švelnesnę bausmę, vyras teigė, kad gydymas yra sėkmingas, dirba ir tiesiog nori gyventi.

Kaltinamasis teismui sakė, jog labai gailisi, kad padarė nusikaltimą, tikisi, kad teismas paskirs jam kuo švelnesnę bausmę. 

Teismas J. Ch. pripažino kaltu ir už padarytas nusikalstamas veikas jam paskyrė bausmę – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu.

Kaltinamąjį D. P. teismas pripažino kaltu ir už jo padarytas nusikalstamas veikas jam paskyrė bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šiaulių apygardos teismo informacija