Psichologė perspėja dėl impulsyvių pirkinių: suteikia tik trumpalaikį džiaugsmą, o pasekmės jaučiamos dar ilgai

Jei blogą nuotaiką praskaidrinti neretai bandote impulsyviais trumpalaikio džiaugsmo suteikiančiais pirkiniais – tokie tikrai nesate vieni. Tyrimai rodo, kad daugybė žmonių impulsyviai apsiperka ne tik aptikę viliojančias nuolaidas, bet ir bandydami save nuraminti ar pasijusti geriau. Deja, šis įprotis kišenėse paskatina švilpauti vėjus.

Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu šių metų pradžioje atlikta apklausa apie šalies gyventojų išlaidas ir finansinę elgseną parodė, kad impulsyviai pirkti dažniausiai žmones paskatina nuolaidos ir akcijos – taip teigė daugiau nei pusė apklaustųjų (56 proc.). Taip pat gana dažnai kalbant apie impulsyvius pirkinius minimas ir noras save palepinti (35 proc.).

Apklaustieji taip pat teigė, kad impulsyviai pirkti juos paskatina reklamos internete ir parduotuvėse (17 proc.), socialinė įtaka – draugai, socialiniai tinklai (8 proc.). Ir tik ketvirtadalis (25 proc.) apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė impulsyviai niekada neperkantys.

Tik trumpalaikis problemų sprendimas

Medicinos psichologė – psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė teigia, kad konsultuodama žmones dažnai pastebi, jog daugelis yra linkę bėgti nuo savo emocijų. Tam yra įvairių būdų – vieni malšina emocijas alkoholiu, kiti jas „suvalgo“, tai dar vadinama emociniu valgymu. Dar kiti turi polinkį į emocinį pirkimą.

„Tai nėra sąmoningas veiksmas ar aiškus tikslas kažką konkretaus įsigyti. Tikslas yra pasijusti geriau. Bet tas jausmas – labai trumpalaikis. Gali būti ir reali žala – žmogus blogai jaučiasi, išleidžia visą atlyginimą, o vėliau visą mėnesį turi galvoti, kaip su tuo gyventi. Pasitenkinimas trunka dieną, o pasekmės – ilgiau“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Jos teigimu, staiga nusprendus ką nors įsigyti, kartais verta sau užduoti paprastą klausimą – kodėl būtent dabar reikia šio daikto? Ar tai kažkas, apie ką jau ilgai galvojau? Ar tai daiktas, kuris man tikrai tinka? Jei taip, tai toks pirkimas yra pagrįstas, ir tikėtina, kad tikrai džiugins, teigia pašnekovė.

„Bet jeigu pagaunate save galvojančius, kad dabar jaučiatės blogai ir reikia kažką nusipirkti, kad pasijaustumėte geriau – tada svarbu sustoti. Tokiose situacijose labai padeda suprasti, kokią emociją jaučiate čia ir dabar. Tai galioja ne tik impulsyviam pirkimui, bet ir apskritai gyvenime įvairiose situacijose“, – teigia psichologė.

Tomas Bataitis, „Credit 24 “ vadovas, pastebi, kad impulsyvus pirkimas neretai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonėms nepavyksta sukaupti kiek didesnių santaupų ar fondo juodai dienai.

„Tai vis dar gana dažnas reiškinys – žmonės bando trumpam pagerinti nuotaiką pasitelkdami pirkinius. Akcijos ir nuolaidos juk tam ir skirtos – kad paskatintų pirkti ne tik tada, kada daikto iš tiesų reikia. Deja, tai gali tapti įpročiu, kuris ilgainiui apsunkina finansinę situaciją. Reikėtų nepamiršti atsakingo požiūrio į asmeninius finansus ir išmokti sąmoningiau priimti sprendimus, susijusius su pinigais“, – sako T. Bataitis.

Pataria vengti kraštutinumų

V. Bartkutė-Vyšniauskienė sako, kad būdų išvengti impulsyvių pirkinių vis dėlto yra. Visų pirma, anot jos, parduotuvėse nereiktų skubėti, duoti sau daugiau laiko pagalvoti, užduoti sąmoningus klausimus.

„Kai jau atsiduriame parduotuvėje ar svarstome apie konkretų pirkinį, labai svarbu šiek tiek „patempti“ tą akimirką, sustoti ir susimąstyti: ar man to daikto tikrai reikia, ar tai emocijos padiktuotas sprendimas? Vien jau tas sąmoningas sustojimas – net jei vis tiek nuspręsite pirkti – padaro patį sprendimą brandesnį, labiau apgalvotą. Tai jau nėra tik impulsyvi reakcija“, – dėsto pašnekovė.

Ji priduria, kad kai kurie žmonės linkę į kitokius kraštutinumus – jie viską gyvenime planuoja labai konkrečiai ir griežtai. 

„Viskas suplanuota, negalima nė truputį nukrypti nuo plano. Tačiau toks požiūris taip pat nėra visiškai sveikas. Tokie žmonės dažnai sau kelia labai aukštus reikalavimus, o tai sukuria daug įtampos – atsiranda jausmas, kad turi gyventi maksimaliai pagal planą. Tačiau gyvenimas yra labai įvairiapusis, ir ne visada viskas vyksta pagal grafiką“, – dėsto psichologė.

Anot jos, tokio tipo žmonėms dažnai rekomenduojama turėti atskirą „krepšelį“ spontaniškiems pirkiniams – tai gali būti tam tikra suma per mėnesį, pusmetį ar metus. 

„Tai – leidimas sau kartais pirkti neplanuotai be savigraužos ar analizės. Kalbant apie impulsyvius pirkinius, dažniausiai sveiko malonumo principas galioja tiems žmonėms, kurie yra labai struktūruoti ir nuolat laikosi plano. Jiems impulsyvus pirkimas gali suteikti jausmą, kad jie padarė kažką „laisvai“, spontaniškai – ir tai yra sveika, jei daroma tam tikrose ribose. Tačiau jeigu žmogus nori tiesiog „ištaškyti“ emocijas – ne jas išjausti ar suprasti, bet pabėgti nuo jų per pirkimą – tuomet tokie žmonės dažniausiai ir nepatiria tikro emocinio malonumo“, – pastebi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.