Psichoaktyviosios medžiagos ir jaunimas: Šiauliuose surengta konferencija

„Mūsų miestas – mūsų rūpesčiai. Todėl ir nutarėme suburti specialistus, kurie dirba su jaunimu, ir akcentuoti problemą, kurią turi visi miestai – didėjantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Ją turi ir Šiauliai“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Henrieta Garbenienė. Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Šiaulių miesto pedagogine psichologine tarnyba organizavo respublikinę konferenciją „Ankstyvosios intervencijos teoriniai ir praktiniai aspektai“, skirtą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ir intervencijai.

Konferencijoje – per šimtą dalyvių

Konferencijoje dalyvavo 130 pedagogų, socialinių darbuotojų, bendruomenės pareigūnų, sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių su nepilnamečiais ir jaunimu.

Pranešimus jiems skaitė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė dr. Laimutė Bulotaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Bieliūnė, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Alina Ubaitė-Erlickienė ir socialinė pedagogė Ligita Mickienė, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK Viešosios policijos sk. Prevencijos posk. tyrėja Danutė Jakubkienė, Lieporių gimnazijos socialinė pedagogė Irma Baltrušaitienė-Šablinskienė, VU ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.

Konferencijos dalyvius ir lektorius sveikino Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė ir vicemeras Justinas Sartauskas. „Tai – kiekvienai bendruomenei aktuali tema, nes jaunas žmogus neturi patirties, o mato alkoholinius gėrimus, girdi apie psichoaktyviąsias medžiagas. Jo nepatyrimas šaukia bandyti. Tad norisi, kad švietimo sistema, mūsų bendruomenė ir kitos struktūros veiktų kartu ir augintų jauną sveiką žmogų“, – teigė J. Sartauskas.

Koncentruojasi į tuos, kurie dar nėra priklausomi

„Konferencijoje priminėme, kad yra ankstyvosios intervencijos programa, kurią Šiaulių mieste vykdo Visuomenės sveikatos biuras kartu su Pedagogine psichologine tarnyba. Specialistai pasakojo, kaip sekasi vykdyti šią programą, su kokiomis problemomis susiduria ir kuo gali pasidžiaugti. Kalbėjome ir apie naujausias psichoaktyviąsias medžiagas bei psichoaktyviųjų medžiagų žalą. Temos iš tiesų buvo labai įvairios ir aš tikiuosi, kad specialistai, išėję iš konferencijos, prisidės prie programos asmeniškai, ragindami jaunimą savanoriškai joje dalyvauti“, – sakė H. Garbenienė.

Ankstyvosios intervencijos programa yra skirta 14–21 metų jaunimui, kuris nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas ar eksperimentuoja jomis (išskyrus tabaką), tačiau dar nėra nuo jų priklausomi. Programa buvo sukurta Vokietijoje ir išbandyta 17 Europos šalių.

„Ankstyvosios intervencijos programa skirta jaunimui nuo 14 metų. Mūsų tikslas – parodyti psichoaktyviųjų medžiagų žalą ir paskatinti jaunimą patiems atsisakyti šių medžiagų, eiti teisingu keliu. Jeigu paklaustumėte jaunimo apie psichoaktyviąsias medžiagas, greičiausiai žinote jų atsakymą: ne, mes nevartojame. Dabartinė karta, kuri auga, apskritai yra labai savarankiška. Ji nelabai nori priimti informacijos. Todėl dirbti turime visi. Nereikia galvoti, kad tik specialistai gali išspręsti problemą. Dar yra tėvai, kurie rodo pavyzdį vaikams. Dabar tėvai dažnai būna labai užsiėmę, nebeturi laiko. O reikėtų pastebėti, pabendrauti, paklausti, kuo jų vaikai užsiima, koks jų laisvalaikis“, – pasakojo Visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Narkotinių medžiagų vartojimas mokyklose išaugo penkiskart

Simona Bieliūnė, NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, taip pat kalbėjo apie iššūkius, susijusius su jaunimu. „Didžiausias iššūkis – kad jaunimas ateitų, kad kreiptųsi pagalbos tais atvejais, kai turi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirties. Nes požiūris į tuos, kurie yra bandę narkotikų arba nereguliariai juos vartoja, vis dar stigmatizuotas. Atsiranda saugumo, konfidencialumo aspektų. Tad mes kalbame apie ganėtinai sudėtingą situaciją – atėjimą iki paslaugos, iki programos. Norime, kad vaikai ir suaugusieji suprastų, kad niekas jų nesmerks ir nemoralizuos – tiesiog yra galimybė kitaip kalbėtis temomis, kurios jaunimui aktualios ir kurios reikalauja suaugusiųjų įsikišimo. Nes jaunimas, keisdamasis informacija, kartais vadovaujasi mitais. Ypač daug mitų virtualioje erdvėje, kurią jie taip mėgsta“, – sakė S. Bieliūnė.

Pranešėja užsiminė, kad programa itin svarbi, mat psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas tampa vis paprastesnis, o jas vartojančio jaunimo skaičius – vis didesnis. S. Bieliūnė pasakojo, kad nuo 1995 m. yra atliekamas Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimas. Jis atspindi 15–16 metų jaunimo skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirtis, paplitimą. Jeigu Lietuvoje nuo 1995 iki 2015 m. alkoholio vartojimas nelabai keitėsi – sumažėjo 3 proc. – nuo 39 proc. iki 36 proc., tai skaičiai, susiję su narkotinių medžiagų vartojimu, iššaugo penkis kartus.

„Veikiausiai tai yra globalus klausimas ir niekaip nesisieja su konkrečia savivaldybe ar šalimi, nes narkotinių medžiagų prieinamumas šiuo metu yra daug didesnis, o tuo pačiu – didesnė rizika paaugliams ir jaunimui“, – sakė S. Bieliūnė.

Vartojančiųjų amžius jaunėja

Šiaulių r. PK Viešosios policijos sk. Prevencijos posk. tyrėja Danutė Jakubkienė pritaria – problema itin opi. Konferencijoje ji kalbėjo apie Šiaulių miesto ir rajono teritorijų narkotinių medžiagų prevenciją bei jos iššūkius.

„Jaunimas yra labai sudėtingas. Viskas, kas nauja, neatrasta, draudžiama, jiems labai įdomu. Kartą buvau gavusi iš jaunimo klausimą: kam vykdoma prevencija, jeigu, kaip jie teigia, ji yra neveiksminga? Vis tiek visi domisi ir vartoja. Aš visada pabrėžiu, kad prevencija yra vykdoma tam, kad tu, kaip jaunuolis, turėtumei teisę rinktis. Kad atskirtumei, kas yra blogai, o kas – gerai“, – patirtimi dalijosi D. Jakubkienė.

Policijos pareigūnai prevenciją vykdo „kitu kampu“. „Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kuo daugiau kalbame apie žalingų įpročių prevenciją, tuo daugiau jaunimas jais domisi. Taigi mes, pareigūnai, prevenciją vykdome pedagogams ir tėvams. O vaikai supažindinami tik su pasekmėmis“, – aiškino tyrėja.

Pasak D. Jakubkienės, vartojančiųjų psichoaktyviąsias medžiagas jaunuolių Šiaulių mieste ir apskrityje daugėja. Daugėja ir pažeidimų, padaromų, apsvaigus nuo šių medžiagų. „Taip, amžius jaunėja. Bet tie patys socialiniai tinklai rodo, kad paauglių, besidominčių suaugusiųjų gyvenimu, amžius jaunėja. Jeigu turite vaiką ir, peržiūrėję jo naršymo istoriją, pastebėjote, kad jis domisi suaugusiųjų gyvenimu, vadinasi, jis domisi ir žalingais įpročiais. Laikas atkreipti dėmesį“, – sakė D. Jakubkienė.

Reklama