Prostatos vėžio diagnozės baimę vyrams padės nuvyti paprastas šlapimo tyrimas

Prostatos vėžio susirgimų Lietuvoje kasmet daugėja, tačiau nemokamai prevenciškai pasitikrina tik kas ketvirtas vyras. Vyrai prisipažįsta, kad vengia gydytojo kabineto, kol nesuriečia skausmai. O kai sužino, kad teks atlikti nemalonius tyrimus, atidėlioja vizitą pas urologą. Tačiau ši situacija keičiasi, nes gydytojas prostatos vėžio grėsmę jau gali įvertinti iš paprasčiausio šlapimo mėginio. Apie šį inovatyvų, vienoje aukščiausio lygio Europos mokslinių laboratorijų sukurtą tyrimą bei vyrų sveikatą – pokalbis su jo išradėju Radboudo universiteto (Olandija) profesoriumi Jacku Schalkenu,gegužės 15 dieną skaičiusiu pranešimą Lietuvoje, konferencijoje „Lokalaus ir išplitusio prostatos vėžio diagnostika ir gydymas“.

Ką parodo naujasis neinvazinis prostatos vėžio tyrimas ir kam jis skirtas?

Vyrams, kuriems atlikus prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, įtariama vėžio diagnozė, skiriama biopsija, kai tolimesniems tyrimams invaziniu metodu paimami prostatos ląstelių mėginiai. Tačiau praktika rodo, kad PSA rodiklio padidėjimas daugiau nei 60 proc. atvejų nėra susijęs su prostatos vėžiu. Šio naujojo šlapimo tyrimo rezultatai padeda išsklaidyti abejones dėl biopsijos. Neretai atlikus šį tyrimą paaiškėja, jog biopsija pacientui nėra reikalinga.

Paėmus paciento šlapimo mėginį atliekamas laboratorinis tyrimas, išmatuojantis tam tikrų biožymenų kiekį šlapime. Padidėjęs specifinių biožymenų kiekis siejamas su padidėjusia agresyvaus prostatos vėžio tikimybe. Prostatos vėžio agresyvumas nustatomas pagal Glisono (angl. Gleason) sistemos rodiklį – kuo šis rodiklis didesnis, tuo liga agresyvesnė ir didesnė metastazių – vėžio išplitimo tikimybė.

Radboudo universitete sukūrę naująjį prostatos vėžio tyrimą, atlikome eilę mokslinių tyrimų, pagrindžiančių jo tikslumą. 98 proc. atvejų šis tyrimas teisingai parodė, jog pacientas neserga agresyviu prostatos vėžiu. O tokiu atveju ir biopsijos atlikti tikrai nereikia.

Panašių prognostinių tyrimų yra ir daugiau, tačiau mūsų prostatos vėžio tyrimas yra vienintelis, kurio rezultatai tokie tikslūs ir patikimi, todėl būtent šį tyrimą patvirtino Europos urologų asociacija ir įtraukė į rekomenduojamų prostatos vėžio diagnostinių tyrimų gaires[1].

Kodėl biopsijos tyrimą nėra tikslinga atlikti visiems pacientams, kurių PSA yra padidėjęs?

Normas viršijantis PSA kiekis nustatomas ne tik sergant prostatos vėžiu, bet ir kitomis prostatos ligomis, tokiomis kaip gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjusi prostata) ir prostatitas (prostatos uždegimas arba infekcija). PSA kiekis kraujyje gali kisti ir dėl įvairių išorinių faktorių, pavyzdžiui, gyvenimo būdo, vartojamų vaistų ir kitų veiksnių. Todėl netikslūs gali būti iki pusės atliktų PSA tyrimų, kuriais remiantis paskiriama biopsija.

Prieš 20 metų atlikus keturias biopsijas buvo atrandamas tik vienas vėžio atvejis. Tad trys biopsijos buvo atliekamos be reikalo. Dabar šis rezultatas kiek taiklesnis, vėžio diagnozė patvirtinama maždaug 2 iš 3 pacientų, kuriems buvo atlikta biopsija. Tačiau didelė dalis biopsijų vis dar skiriamos be reikalo. Tokių netikslingų biopsijų ir padeda išvengti naujasis tyrimas.

Kasdien sužinome apie neįtikėtinus medicinos atradimus, kaip buvo kuriamas šis tyrimas?

Epidemiologiniai duomenys rodo, kad ištyrus aštuoniasdešimtmečius, aštuoni iš dešimties jų turi taip vadinamą miegantį prostatos vėžį, tačiau jie niekada nesiskundė prostatos reikalais. Ir žinoma, nesirgo, sulaukė garbingo amžiaus. Tai įrodo, kad net ir diagnozavus prostatos vėžį, ne kiekvienam prireikia gydymo. Tai labai sunku paaiškinti ne tik pacientams, kurie prostatos vėžį palaiko nuosprendžiu, ir nesupranta, kaip gydytojas gali neskirti jokio gydymo, bet ir medikams.

Tačiau dažnai agresyvi prostatos vėžio forma būna nematoma, slepiasi taip vadinamoje pilkojoje zonoje. Kartais tu tiesiog gali ją tik įtarti. Apie tai sužinojome prieš 15-20 metų ir susitelkėme ties tyrimais, kaip atpažinti šį prostatos vėžį, kuriam būtinas gydymas. Ir šį gydymą pacientui būtina skirti kuo anksčiau. Ties tuo intensyviai dirbome dešimt metų. Užduotis – ne iš lengvųjų. Surasti būdą kuo paprasčiau atskirti, kuris vėžys pavojingas, o kuris taip ir miegos vyro organizme visą gyvenimą – juk svarbu be reikalo negąsdinti paciento. Ir tam dabar nebereikia jokių sudėtingų intervencinių tyrimų. Pacientai Lietuvoje jau taip pat gali atlikti šį tyrimą, jį į jūsų šalį atvežė www.genotipas.lt genetinių tyrimų specialistai.

Lietuvoje vyrai dažniausiai nueina pas gydytoją tik pasijutę prastai. Profilaktika labiau rūpinasi moterys. Kaip yra Olandijoje?

Prostatos vėžys vystosi tyliai ir ilgą laiką nesukelia jokių nepatogumų ir nusiskundimų. Tad prostatos vėžio pacientai būtent tokie. Dažniausiai gydytojui skambina jų partnerės ir žmonos, kurios visko smulkiai išklausinėja. Netgi mano kolegos, kurių dauguma moterys, sako, kad turiu koncentruotis į moterų, o ne vyrų švietimą apie prostatos vėžio tyrimus, nes būtent jos perduos žinią savo vyrams. Vyrai tikrai bijo ir vengia intervencinių tyrimų ir nieko nenori girdėti apie diagnozes. Koks dar gali būti vėžys, jei šiandien jie jaučiasi gerai?!

Tačiau galbūt toks paprastas tyrimas, įspėjantis apie vėžį, jau keičia ir vyrų požiūrį į pasitikrinimą?

Žinoma keičia. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi vyras, kai sužino, kad jam reikės atlikti biopsiją. Nors biopsija – tai dar ne diagnozė, ji siejama su skausmu, nerimu ir komplikacijomis. Dažniausiai taikoma biopsija, kai specialia adata per tiesiąją žarną paimama keletas prostatos audinio mėginių. . Biopsija paprastai atliekama be nuskausminimo, po jos pacientas profilaktiškai turi gerti antibiotikų, nes gresia uždegimas, tačiau vis tiek biopsija sukelia įvairių komplikacijų, kraujavimą, kas dešimtas dėl jos net atsiduria ligoninėje. Štai kodėl vyrai nors ir užsirašo šiam tyrimui, dažnai neateina. O paprastas šlapimo tyrimas juk nieko negąsdina, tiesa?

Nors šis neinvazinis prostatos vėžio tyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, jo lyg nėštumo testo negalima atlikti namuose, nes rezultatus turi perskaityti ir įvertinti tik gydytojas. Rezultatus reikia vertinti priklausomai nuo daugelio dalykų: vyro amžiaus, gretutinių ligų ir kitų tik specialistui suprantamų veiksnių.

Kaip dažnai šį testą reikia atlikti, kad vyras jaustųsi saugus ir „nepražiopsotų“ vėžio?

Jei kyla įtarimų dėl vėžio, tirti reikėtų kas tris mėnesius. Jei jokių įtarimų dėl onkologinės ligos nėra, rekomenduojama tirtis kasmet arba bent kas trejus metus.

Ar jums, mokslininkui, įdomios pacientų istorijos, ar visa tai tik ląstelės ir skaičiai? Prisimenate pirmą pacientą, kuriam buvo atliktas šis testas?

Esu mokslininkas ir tiesiogiai nesutinku pacientų, tačiau analizuoju daugybę ligos atvejų. Ypač įsiminė vienas pirmųjų. Tai buvo bendrosios praktikos gydytojas, kuris pats atliko šį testą. Jo PSA buvo labai žemas, tad vėžio diagnozės jis tikrai nesitikėjo, tačiau šis testas kaip tik įspėjo apie agresyvų jo organizme tūnantį vėžį. Tai buvo labai ankstyva diagnozė, kuri padėjo išgelbėti šį vyrą. Prisimindamas šį atvejį džiaugiuosi ir pasakoju kolegoms kaip pavyzdį.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos narys Gediminas Žižys:

Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Džiaugiuosi, kad atsiranda naujų tyrimų, leidžiančių tiksliau diagnozuoti prostatos vėžį ir išsaugoti mūsų šalies vyrų gyvybes.

Neinvazinis prostatos vėžio tyrimas – dar viena galimybė gerinti diagnostiką, kas yra labai svarbu ankstyvai vėžio diagnostikai ir parinkimui kiekvienam pacientui tinkamiausio individualizuoto gydymo. Tai rodo, kad Lietuva žengia koja kojon su šiuolaikiniu onkologijos mokslu, kada ypač svarbu atskirti agresyvų prostatos vėžį nuo kliniškai nereikšmingo. Tai ne tik apsaugotų vyrus nuo nemalonių, neretai skausmingų tyrimų, bet ir valstybei leistų nemažai sutaupyti. Tad tikimės, kad šis tyrimas netrukus bus įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą ir taps lengvai prieinamu kiekvienam pacientui.