Prokurorų įtarimus dėl tyčinio Panevėžio konditerijos bendrovės bankroto patvirtino teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos prokuratūros teismui perduotoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis panevėžiečiui bankroto administratoriui ir vienos bendrovės darbuotojai. Jie pripažinti kaltais dėl sukčiavimo veikiant bendrininkų grupėje ir pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą bankrotą. Pastarojo nusikaltimo jiems įgyvendinti nepavyko, nes jų veikla susidomėjo teisėsauga, sakoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo būdu pasisavinto didelės vertės turto vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus teigimu, šis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant trijų teisėsaugos institucijų – prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.

Teisėsauga pirkėjų mėgstamos Panevėžio konditerijos bendrovės paskelbimo bankrutuojančia aplinkybėmis susidomėjo atliekant kitą ikiteisminį tyrimą. Kilo įtarimų, kad neteisėtai bandoma sukelti šios bendrovės bankrotą, siekiant pasisavinti didelės vertės turtą – šiai bendrovei priklausantį pastatą miesto centre, taip padarant didelę žalą šios įmonės kreditoriams.

Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti dviejų bendrovių direktorėms – R. D. ir I. L., bankroto administratoriui J. G. bei kaltinamosios I. L. vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei.

Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad J. G., turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios Panevėžio bendrovės akcijų, nurodė savo bendrininkei R. D., paskirtai minėtos įmonės direktore, pasirašyti hipotekos sutartį su I. L. vadovaujama bendrove bei su viena bankrutuojančia UAB. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. G. Pagal šią sutartį konditerijos bendrovė tapo laiduotoja dėl J. G. atstovaujamos bankrutuojančios bendrovės turtinės prievolės (480 tūkst. eurų dydžio) I. L. atstovaujamai bendrovei įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos patalpas Panevėžio centre.

Atlikdami tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.

Jau po mėnesio I. L. kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš konditerijos bendrovės, o pastarosios direktorės R. D. prašymu 2017 metų kovą Panevėžio apygardos teismas iškėlė jos vadovaujamai įmonei bankroto bylą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio prokur0oro A. Amparavičiaus, tyčinis nusikalstamas konditerijos bendrovės bankrotas buvo suplanuotas, siekiant pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Perimti šio turto bendrininkams nepavyko, nes buvo pradėtas tyrimas. Teismo nutartimi bankroto byla buvo nutraukta, nes atsiskaityta su visais kreditoriais.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai balandžio 16 dieną šioje byloje paskelbė nuosprendį. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius J. G. ir jam talkinusi R. D., veikdami bendrininkų grupėje, sukčiaudami pasisavino didelės vertės svetimą turtą, ir pasikėsino įvykdyti tyčinį bankrotą.

J. G. teismas skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, o R. D. – 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Abiem nuteistiesiems skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą J. G. privalės sumokėti 2 tūkst. eurų, o R. D. – 1,5 tūkst. eurų dydžio įmokas.

Trečiąją teisiamąją I. L. ir jo vadovaujamą bendrovę teismas išteisino neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Teismas nusprendė, kad minėta panevėžietė ir juridinis asmuo nežinojo apie nuteistųjų vykdytas nusikalstamas veikas.

ELTA