Prokuroro kritika Baudžiamojo kodekso pataisoms dėl „čekiukų“ bylų: dekriminalizuotume nusikaltimus tarnybai

Seimui pradėjus svarstyti po „čekiukų“ skandalo atsiradusias ir piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę švelninančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas nepritaria siūlymams įstatyme panaikinti neturtinės žalos elementą.

Praėjusią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose aptartame BK pataisų projekte buvo siūloma valstybės tarnautojus bei politikus už piktnaudžiavimą bausti tik tada, jei jie padarė didelę arba labai didelę turtinę žalą. Anot TTK komiteto narės Agnės Širinskienės, iki šiol piktnaudžiavimas galėdavo atsirasti tada, kai padaroma turtinė ir neturtinė žala, tačiau naujomis pataisomis siūloma panaikinti neturtinį piktnaudžiavimo elementą. Jos teigimu, tai dekriminalizuotų dalį piktnaudžiavimo veikų.

Prokuroras tikina neįsivaizduojantis, kaip deklaruojant kovą su korupcija, tarnybiniais nusikaltimais, būtų galima atsisakyti neturtinės žalos požymio.

„Šiuo atveju dekriminalizuotume tam tikroje apimtyje nusikaltimus tarnybai. Tai būtų negeras precedentas. Manyčiau, kad neturime pritarti neturtinės žalos požymio atsisakymui. (...) Tikrai nelabai įsivaizduočiau, kad pagal mūsų BK struktūrą galėtume atsisakyti neturtinės žalos požymio piktnaudžiavime“, – trečiadienį Seimo TTK surengtuose klausymuose sakė G. Ivanauskas.

Pasak jo, yra nusikalstamos veikos, kurios nesukelia jokios turtinės žalos – pavyzdžiui, valstybinės ar tarnybinės paslapties atskleidimas.

„Jos nesukelia jokios turtinės žalos, bet sukelia labai didžiulę neturtinę žalą valstybei. Jeigu pareigūnas, pasinaudodamas savo galimybėmis ir įgaliojimais, pavyzdžiui, pradės platinti ginklus arba narkotikus, tai jis atsakys ir už piktnaudžiavimą, ir už šituos nusikaltimus. Turtinės žalos nebus, bet neturtinė, reputacinė žala yra labai didelė“, – pastebėjo G. Ivanauskas. 

Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, kuo aukštesnė pareigybė – tuo didesnė reputacinė žala padaroma organizacijai arba valstybei.

G. Ivanauskas taip pat atkreipė klausymuose dalyvavusiųjų dėmesį į susiformavusią teismų praktiką.

„Visais atvejais, jeigu yra padaromas nusikaltimas, jis yra inkriminuojamas kartu su tarnybiniu nusikaltimu, jeigu subjektas yra tarnautojas arba pareigūnas. Vienareikšmiškai tikrai negalime pagal mūsų BK struktūrą atsisakyti turtinės ir neturtinės žalos kaip piktnaudžiavimo nusikaltimo požymio“, – akcentavo generalinės prokurorės pavaduotojas.

Jo duomenimis, pernai pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų pagal piktnaudžiavimo straipsnį, nemaža dalis jų sieta ne tik su turtine, bet ir su neturtine žala.

„Priėmus tokius BK pakeitimus, įneštume sumaišties teismams, nes turime nemažai baudžiamųjų bylų, kur asmenys yra nuteisti už neturtinės, reputacinės žalos padarymą valstybei ir organizacijoms. Teismai turėtų peržiūrėti šitas veikas iš naujo. Sakyčiau, sunku būtų paaiškinti, kodėl kaip valstybė turėtume taip elgtis“, – sakė G. Ivanauskas.

Šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotoms BK pataisoms, švelninančioms į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę. Kodekso pakeitimų projektu ji siūlo aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.

BK siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). 

Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Tačiau, kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę TTK darbiniame formate atsiradusiame BK pataisų projekte buvo siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų.) Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.

Jeigu Seimas pritartų šiam projektui, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Tas, kas tokiais veiksmais padarė labai didelę turtinę žalą, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.