Prokuroras: A. Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimą užsakė Rusijos karinė žvalgyba (papildyta)

Teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo Merkinėje, Varėnos rajone, išniekinimo, tuo kaltinami trys užsieniečiai, vykdę Rusijos karinės žvalgybos GRU užduotį, trečiadienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra.

Tyrimas baigtas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno teigimu, partizano paminklo išniekinimu pernai sausį kaltinami trys užsienio piliečiai – du Estijos ir Rusijos pilietybes turintys asmenys bei Rusijos pilietis, gimę 1982, 1987 ir 2005 metais.

Visi jie gyvena Taline ir, prokuratūros duomenims, nėra teisti. Anot prokuroro, įtariamuosius sulaikė Estijos pareigūnai, šiuo metu jie suimti laikomi Lietuvoje.

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie asmenys, veikdami organizuotoje grupėje, bendrininkų grupėje, vykdė Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užduotis, konkrečiai GRU, siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje“, – per spaudos konferenciją sakė prokuroras.

„Tokių duomenų, kad yra profesionalūs, kaip jūs sakote, kadriniai darbuotojai, mes neturime, mes manome, kad tai yra atskirų užduočių vykdytojai“, – sakė prokuroras, paklaustas, ar tarp trijų kaltinamųjų yra GRU karininkas.

Prokuratūra prašo bylą nagrinėti neviešai

Anot R. Bradūno, vienas asmuo iš dalies pripažįsta kaltę, kiti du ją neigia. Prieš įvykdydami nusikaltimą, jie atliko žvalgybą.

„Tai tikrai nebuvo stichiškai kilęs ir realizuotas nusikalstamas veiksmas. Veiksmas buvo planuotas, kadangi pradžioje buvo atlikta įžvalga, stebėsena, identifikavimas atskirų objektų ir pasirinktas šis“, – tvirtino pareigūnas.

Jo duomenimis, kaltinamiesiems buvo pasiūlytas atlygis eurais už nusikaltimo įvykdymą.

„Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jiems atlygis buvo pasiūlytas ir atskirais atvejais gautas. (...) Tai yra kelių šimtų–kelių tūkstančių ribose, (...) eurais sumokant“, – kalbėjo R. Bradūnas.

Prokuroras neatskleidė, kaip asmenys buvo verbuojami ir kokiu būdu jiems perduotas atlygis.

„(Bendradarbiavimo su GRU – BNS) terminas yra apibrėžtas, jis nėra labai ilgas, nekalbame apie metų skaičių, kalbame apie mėnesius“, – teigė R. Bradūnas, pažymėjęs, kad su kaltinamaisiais buvo bendraujama dėl konkrečių užduočių.

„Jie buvo darbus turintys asmenys, gyvenantys Talino mieste, Talino mieste ir dirbantys. Tai yra darbininkiškų profesijų atstovai“, – kaltinamuosius charakterizavo prokuroras, apibūdinęs juos kaip pažįstamų žmonių grupę.

Baudžiamoji byla trečiadienį perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. R. Bradūnas sakė, kad prašoma neviešo jos nagrinėjimo.

„Prokuroras prašo, kad teismo posėdžiai būtų uždari, kadangi tai yra susiję su valstybės paslaptimi, atskiri elementai. Žinoma, teismas spręs, ar viešas posėdis bus, ar uždaras“, – kalbėjo vyriausiasis prokuroras.

Kaip BNS nurodė teismo atstovė Milda Kryžė, pirmas bylos posėdis dar nepaskirtas. Kai asmenys yra suimti, kaip šiuo atveju, teismas tai turi padaryti per 15 dienų.

Kaip trečiadienį skelbė prokuratūra, asmenys pernai vasarį buvo sulaikyti bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos, Estijos teisėsaugai, jie panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas vykdė trijose Baltijos valstybėse.

„Ta agentūra (GRU – BNS) nuolat dirba šioje erdvėje, ir tai yra hibridinio karo viena iš priemonių, ir niekam ne paslaptis, kad dėl Baltijos valstybių yra sudaryti atskiri planai, ir tokie veiksmai (kaip paminklo apliejimas – BNS) yra plano atskirų detalių realizacija“, – kalbėjo R. Bradūnas.

Tikisi atsakomybės užsakovams, bet neaišku, kada

Prokuroras pabrėžė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ypač svarbus buvo Valstybės saugumo departamento, taip pat Kauno ir Alytaus policijos komisariatų darbas.

„Ikiteisminiai tyrimai yra, matyt, atliekami ir kitose valstybėse, tačiau apie jų vidinį turinį šiuo metu negalime teikti informacijos, kadangi ji yra susijusi su valstybės paslaptimi“, – teigė vyriausiasis prokuroras.

R. Bradūnas sakė tikintis, kad „artimoje ateityje bus išspręstas“ ir išpuolio prieš A. Ramanausko-Vanago paminklą užsakovų atsakomybės klausimas, nors geopolitinė situacija tam nepalanki.

„Aišku, žinant geopolitinę padėtį, šiuo metu prognozuoti, artimu ar ne artimu metu, yra sudėtinga, bet aš tikiu, kad tai bus realizuota“, – teigė prokuroras.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų sausį Varėnos rajone, Merkinėje, dažais buvo aplietas paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui, Alytaus policija tuomet pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Apie įvykį policijai pranešė Merkinės krašto muziejaus direktorius.

Šis ir dar vienas A. Ramanausko-Vanago paminklas Lazdijų rajone, Bielėnuose, taip pat buvo aplieti dažais 2023-iųjų gegužę, policija įtariamųjų dėl šių įvykių nebuvo nustačiusi.

R. Bradūnas pažymėjo, kad užpernykštis paminklo apliejimas su dabar teismui perduota byla nesusijęs.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pernai kovą sakė, kad išpuoliai prieš Lietuvos valstybingumo simbolius – vėliavas, paminklus – planuojami ir koordinuojami ne Lietuvoje, ir tokie įvykiai gali kartotis.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.

1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.