REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 26 d. 11:40

Prokuroras: A. Paleckio bendražygiai Baltarusijos valdžios atstovams pristatė planus kurti partiją

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Vilmantas VenckūnasŠaltinis: Etaplius.LT


293144

Dėl pagalbos veikiant prieš Lietuvą teisiami Erika Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis prieš dvejus metus susitikimuose su Baltarusijos valdžios atstovais pristatė planus kurti partiją, kurios lyderiu būtų Algirdas Paleckis.

Tai skelbiama pirmadienį prokuroro perskaitytame bylos, kurioje kaltinamaisiais be minėtų asmenų pripažintas ir Valerijus Ivanovas, kaltinamąjame akte. Visi trys asmenys teisiami dėl pagalbos veikiant prieš Lietuvą.

Į procesą susirinko visi kviesti asmenys, tad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas galėjo pradėti bylos nagrinėjimą.

Likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjai Erika Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas byloje teisiami dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

K. Juraitis pripažino, kad su Baltarusijos valdžios atstovais buvo aptarti planai kurti politinę partiją.

„Čia kiekvienos normalios visuomeninės organizacijos tikslas turėtų būti. Jeigu nori įstatymo būdu paveikti Lietuvos gyvenimą, tai aišku, kad reikia dalyvauti politiniame gyvenime“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo K. Juraitis.

„Elementari politinė logika – pilietiką pervesti į politiką“, – pridūrė jis.

Politikus kaltina mobingu

„Mes absoliučiai nesuprantame mums pateiktų kaltinimų. Tai yra žodžių žaismas, paremtas kažkokia neaiškia filosofija, tai mums nesuprantama ir nepriimtina“, – BNS prieš posėdį sakė E. Švenčionienė.

Jos teigimu, jei nukentėjusia laikoma Lietuvos valstybė, bylą turėtų nagrinėti ne Lietuvos teismai.

„Įvardinta žala Lietuvai. Mes kažką pavogėme, išvežėme, privatizavome? (...) Mūsų vizitai į Rusiją kelia grėsmę? Tai pono Tuckerio interviu su Putinu būtų grėsmė visam pasauliui pagal Lietuvos standartus“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

„Vienintelis mūsų nusikaltimas, kad mes džiaugėmės, kas yra gerai pas kaimynus ir kas yra pas mus, nešėme mintį, kad būtų gerai, kad kaimyninių valstybių santykiai būtų geri. Būtų abipusė didžiulė nauda“, – pridūrė ji.

E. Švenčionienė teigė, kad laiko save nukentėjusiąja, nes prieš ją, anot kaltinamosios, buvo vykdomas „didžiulis mobingas“.

„Televizijos laidose, valstybinėje spaudoje, pasisakymai iš pono (buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko – BNS) Dainiaus Žalimo, iš pono (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo – BNS) Lauryno Kasčiūno, išankstinis nuomonės formavimas. Jeigu yra nekaltumo prezumpcija, ar gali tokias pareigas užimantys žmonės šitaip elgtis, ar jie gali užimti tokius postus? Mums iš viso kyla klausimas, ar valstybė turi kompetentingą Vyriausybę, kompetentingus vadovus“, – dėstė E. Švenčionienė.

Prašė perskaityti visą kaltinimą

K. Juraitis prieš perskaitant kaltinamąją aktą paprašė prie bylos pridėti savanoriškos veiklos sutartį su viešąją įstaiga „Tėvynės konduktoriai“, žurnalisto akreditaciją. Teisėjas šį prašymą tenkino.

E. Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko paprašė, kad prokuroras skaitytų ne sutrumpintą, o visą kaltinamąjį aktą.

„Kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas“, – teigė advokatė.

E. Švenčionienė tvirtino, kad jai kaltinimas nėra aiškus ir suprantamas.

„Visiškai nesuprantu man pateikto kaltinimo esmės, prašau perskaityti visą. (...) Jūs ribojate mano teisę į gynybą“, – posėdyje kalbėjo kaltinamoji.

Teisėjas M. Povilanksas pažymėjo, kad teismas leidžia skelbti sutrumpintą aktą ir su S. Naidenko sutarė, kad tos detalės, kurios nebus prokuroro paminėtos skaitant glaustą kaltinamojo akto variantą, bus pateiktos kaltinamiesiems ir jų gynėjams raštu.

Planai kurti partiją

Prokuroras Redas Savickas, skelbdamas kaltinamąjį aktą, teigė, kad K. Juraitis ir E. Švenčionienė veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

R. Savickas minėjo, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis Baltarusijoje susitiko su į Vakarų sankcijų sąrašus įtrauktais Baltarusijos valdžios atstovais, pristatė planus kurti politinę partiją, kurios lyderiu galėtų tapti už šnipinėjimą Rusijai nuteistas ir šiuo metu kalintis Algirdas Paleckis, gerinti Lietuvos santykius su Rusija ir Baltarusija.

Prokuroras taip pat minėjo kaltinamųjų duotus interviu Baltarusijos žiniasklaidai, kuriais E. Švenčionienė ir K. Juraitis pripažino 2022 metų vasarį Minsko režimo surengtą Konstitucijos referendumą.

Kaltinamajame akte nurodyti ir vizitai į Rusiją, susitikimai su sankcijų sąrašuose atsidūrusiais Kremliaus atstovais, duoti interviu Rusijos žiniasklaidai, kuriuose E. Švenčionienė kartu su K. Juraičiu kalbėjo būtinybę stiprinti Lietuvos ir Rusijos santykius, abejojo Lietuvos valdžios legitimumu ir tvirtino, kad Lietuva yra agresyvi valstybė, inicijuojanti konfliktus su kaimyninėmis valstybėmis.

Kalbėjo apie Sausio 13-osios įvykius

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkšiu menkinimu, kai kartu su su kitu kaltinamuoju V. Ivanovu praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Laidoje E. Švenčionienė teigė, kad iki galo nėra aišku, kas atsakingas už Sausio 13-osios įvykius, anot prokuroro, formavo nuomonę, kad Sausio 13-osios įvykių metu civilinius žudė ne SSRS, pažymėjo, kad A. Paleckio pareiškimas „savi šaudė į savus“, turi „didelio pagrindo“. V. Ivanovas abejojo SSRS atsakomybe dėl Sausio 13-osios įvykių, kalbėjo apie nuo daugiabučių stogų į civilius šaudžiusius snaiperius, teigė, kad Lietuvos institucijos falsifikavo Sausio 13-osios bylą.

Savo kaltės byloje nepripažįsta ir K. Juraitis su V. Ivanovu.

„Visiškai nesuprantu, kaip galima kaltinti žurnalistą tuo, kad atlieka savo darbą“, – sakė K. Juraitis.

V. Ivanovas pažymėjo, kad visi jo laidoje pasakyti teiginiai buvo iš į Sausio 13-osios bylą įtraukti dokumentų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus, tačiau tik po visų liudytojų apklausos ir įrodymų vertinimo.

E. Švenčionienė paprašė, kad teismo posėdžiai vyktų antroje dienos pusėje, nes dėl šeiminių aplinkybių jai sunku atvykti rytais. Teismas tenkino šį prašymą.

Kitas teismo posėdis turėtų įvykti kovo 14-ąją dieną.

Bylą teismas turėjo atverti sausį, bet tuomet to padaryti nepavyko, nes į posėdį dėl ligos neatvyko E. Švenčionienė.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA