Prokuratūra: iš Vilniaus universiteto skaityklų pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų

Iš Vilniaus universiteto skaityklų buvo pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų, BNS patvirtino prokuratūra, atliekanti vagystę dėl šio nusikaltimo.

Kiek anksčiau ketvirtadienį pranešta, jog Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis. 

Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje.

Lietuvos prokuratūra BNS informavo, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo šių metų gegužės 11 iki 17 dienos iš Vilniaus universiteto Retų skaitinių skaityklos bei Profesorių skaityklos buvo pagrobtos didelės vertės istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčios knygos rusų kalba.

Tarp jų – 1840 metų Taraso Ševčenkos ir 1826 metais išleisti Aleksandro Puškino eilėraščiai, Michailo Lermontovo 1840 metų romanas „Mūsų laikų herojus“, Nikolajaus Gogolio pjesės „Revizorius“ 1841 metų leidimas, A. Puškino pjesė „Borisas Godunovas“, išleista 1831 metais, bei knyga „Pugačiovo istorija“, išleista 1834 metais.

Prokuratūros duomenimis, bendra pagrobtų knygų vertė gali siekti apie 440 tūkst. eurų. 

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad didžioji dalis pagrobtų knygų buvo pakeistos ne originalais“, – teigiama komentare.

Ekspertai mano, kad pavogtos knygos atsidūrė Rusijoje, kur bent dalis jų buvo parduota per paskubomis surengtus aukcionus Maskvoje.

Pirmą kartą tokios vagystės buvo pastebėtos pernai Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, buvo pasigesta trijų knygų.

Vėliau vienas Sakartvelo pilietis buvo pripažintas kaltu dėl jų vagystės ir nuteistas pusę metų kalėti, tačiau jo bendrininkas liko laisvėje.

Tą patį mėnesį į universiteto biblioteką Estijos Tartu mieste atėjo du vyrai, tvirtinę, kad studijuoja cenzūrą ir spausdinimo politiką XIX amžiaus pradžios Rusijoje. Jie paprašė kone 200 metų senumo A. Puškino ir N. Gogolio knygų.

Tik po keturių mėnesių biblioteka suprato, kad vyrai vietoje tų knygų paliko aštuonias įtikinamai atrodančias kopijas. Vėliau apskaičiuota, kad nuostolis siekia 158 tūkst. eurų.

Varšuvos universitetas jau išsiaiškino, kad trūksta 79 knygų, vadinasi, patyrė didžiausią nuostolį iš visų keturių šalių įstaigų.

Tarp vagių paliktų klastočių, kurias matė AFP, yra ir prastų imitacijų, ir skrupulingai suklastotų darbų, kai atpažinti klastotę galima tik iš kitokios antspaudo spalvos ar etiketės dydžio.

Kol bibliotekos nieko nenutuokė, originalai buvo pardavinėjami Maskvoje.

Vagysčių iš Varšuvos bibliotekos tyrimui artimi šaltiniai AFP parodė Rusijos aukcionų namų „Litfond“ surengtų aukcionų ekrano nuotraukų, kuriose matyti knygos su Varšuvos universiteto antspaudais ir katalogo numeriais.

AFP susisiekė su „Litfond“, bet kompanijos generalinis direktorius Sergejus Burmistrovas nei aiškiai paneigė, nei patvirtino kokius nors pažeidimus.