Prokuratūra baigė tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą: nustatytas asmuo, užverbuotas Rusijos GRU, jis priklausė TS-LKD (DAR PAPILDYTA)

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis pranešė, kad teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą. Anot jo, šių metų sausį nustatytas asmuo, kuris esą buvo užverbuotas Rusijos GRU, rinko šiai tarnybai reikalingą informaciją.

Anot prokuroro, teisėsauga nustatė, kad asmuo, kuris, kaip įtariama rinko informaciją, bendradarbiaudamas su Rusijos GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba), priklausė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai.

Šis asmuo, kaip paskelbė prokuratūra, taip pat priklausė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai.

„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio mėnesį, nustačius asmenį, kuris, pagal žvalgybos institucijų duomenis, veikė užverbuotas ir teikdamas informaciją Rusijos GRU, bendradarbiavo su šia žvalgybos organizacija“, – pirmadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Urbelis, pridurdamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo „vienas sudėtingesnių“.

Prokuroro teigimu, galimai su įtariamuoju kartu veikę asmenys yra nustatinėjami, o šio įtariamojo byla atskirta į atskirą bylą.

„Buvo nustatyta, kad asmuo, turintis dvigubą Lietuvos-Rusijos pilietybę, priklausantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai ir Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungai, tai yra siejamas su šių politinių organizacijų naryste, rinko informaciją, kurią domina užsienio žvalgyba“, – dėstė A. Urbelis.

Kaip teigė prokuroras, baigus ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą, įtariamasis susipažįsta ikiteisminio tyrimo medžiaga, vėliau bus priimtas sprendimas dėl kaltinamojo akto surašymo ir baudžiamosios bylos perdavimo į teismą.

Šnipinėjimu įtariamas asmuo yra suimtas, tyrimo metu teisėsauga paėmė specialią radijo dažnių įrangą, kuria įtariamajam esą buvo perduodami nurodymai, kokią informaciją jis turi surinkti.

„Asmeniui buvo duodamos užduotys sekti tiek politinį lauką, tiek mūsų pasirengimą ir gynybai, ir NATO susitikimams, tai yra visą įmanoma žvalgyba tiek apie politinę, tiek apie ekonominę (informaciją – ELTA)“, – komentavo A. Urbelis.

Įtariamojo pavardės prokuroras teigė atskleisti šiuo metu negalintis, nes, anot A. Urbelio, ši informacija galėtų būti naudinga galimai padaryto nusikaltimo organizatoriams ir užsakovams.

Dirbo nelegalų programoje

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis šį galimą šnipinėjimo atvejį pavadino „išskirtiniu modernios Lietuvos kontržvalgybos istorijoje“.

„Išaiškintas ir sulaikytas asmuo, dirbęs Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje nelegalų programoje. Jis buvo tos nelegalų programos darbuotojas. Pati nelegalų programa yra išskirtinis, gana brangus, kompleksiškas metodas, reikalaujantis daug resursų, darbo, pasiruošimo. Paprastai tokiais atvejais renkama jautri, Rusijai ypač aktuali informacija“, – spaudos konferencijos sakė VSD direktoriaus pavaduotojas.

Anot jo, šios programos metu pasirenkami „gabūs darbuotojai“, kurie neišsiskiria savo elgesiu, paprastai būna gabūs kalboms, galintys vykdyti operacijas kitose šalyse, apsimetant kitu asmeniu, laikosi konspiracijos. Pasak R. Bridikio, tokie asmenys Vakarų šalyse neretai užsiima verslu, dirba meno veikloje, kuria pažįstamų ratą ir renka Rusijai reikalingą informaciją.

Teisėsaugos duomenimis, Rusijos GRU su įtariamuoju dėl slapto bendadarbiavimo susitarė dar iki 2018 m.

Anot VSD direktoriaus pavaduotojo, nors įtariamasis priklausė TS-LKD, jis domėjosi ir rinko informaciją įvariomis temomis.

„Informacija buvo renkama neįslaptinta, tačiau Rusiją dominanti, reikšminga, tai yra apie politinių partijų veiklą, tremtinių veiklą, Lietuvos gynybos, vidaus, užsienio politiką, pasirengimą pratyboms, gynybinį potencialą, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos veiklą“, – dėstė R. Bridikis.

Kaip teigė prokuroras A. Urbelis, šnipinėjimu įtariamas asmuo, kuris yra pensinio amžiaus, jokiose Lietuvos valstybės institucijose nėra dirbęs.

„Jis yra atvykęs į Lietuvą, matyt, su užduotimi. Ikiteisminio tyrimo metu yra duomenys, kad jau galimai nuo 2018 metų jis pradeda vystyti savo žvalgybinę veiklą. Asmuo atvyksta į Lietuvą būtent panašiu laikotarpiu ir su Lietuvos institucijomis darbiniais santykiais jis nėra susijęs“, – komentavo prokuroras.

Anot A. Urbelio, atvykęs į Lietuvą įtariamasis įstojo į TS-LKD, prisijungė ir prie politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Teisėsaugos duomenimis, vyras yra tremtinys.

Ką įtariamasis iki 2018 m. veikė Rusijoje, neatskleidžiama.

Galėjo prieiti prie ministrų, kitų pareigūnų, bet oficialių susitikimų nefiksuota

Prokuroras A. Urbelis, atsakinėdamas į klausimus, tvirtino, kad keliama prielaida, jog šnipinėjimu įtariamam vyrui narystė TS-LKD buvo tarsi įrankis, kuriuo jis siekė naudotis, rinkdamas Rusijai svarbią informaciją.

„Manau, kad mes kalbame apie tą laikotarpį, kai partija buvo viena iš koalicijos lyderių, tai yra buvo valdančioji. Akivaizdu, kad jis galėjo prieiti prie visų partijos vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų – neatmetama galimybė, kad ir prie ministrų, ir premjerų“, – dėstė prokuroras.

2020 m. TS-LKD laimėjo Seimo rinkimus ir suformavo valdančiąją koaliciją.

Kaip teigė A. Urbelis, ikiteisminio tyrimo metu nefiksuota, kad šnipinėjimu įtariamas asmuo dalyvavo oficialiuose susitikimuose su ministrais ar kitais pareigūnais. Tačiau, pasak prokuroro, neatmetama, jog vyras galėjo dalyvauti neformaliuose susibūrimuose ir jų metu rinkti tam tikrą ne slaptą, tačiau jautrią informaciją.

„Matome, kad taikiniai yra tradicinės partijos, partijos, kurios formuoja koalicijas ir akivaizdu, ko gero, kad partinių renginių, susirinkimų metu, neretai yra ir neformalioje aplinkoje aptariami tam tikri dalykiniai klausimai, galime daryti prielaidas, kad svarstomos ir tam tikros kandidatūros į vienus ar kitus postus, dar kažkas. Tai akivaizdu, kad dalyvavimas šioj partinėje organizacijoje asmeniui leidžia gauti informaciją tiek viešo, tiek ir neviešo pobūdžio, kuri nėra valstybinė paslaptis, bet ji yra konfidenciali“, – dėstė A. Urbelis.

Kaip teigė VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis, kol kas tiksliai nėra atskleidžiama, kada įtariamas šnipas prisijungė prie TS-LKD, kad tiksliai atvyko į Lietuvą. Vis dėlto, anot jo, galimai prieš Lietuvą nukreipta veikla buvo vykdoma „ne trumpiau nei šešerius metus“.

Pasak A. Urbelio, teisėsauga nustatė, kad įtariamasis galimai už šnipinėjimą gavo piniginį atlygį.

„Buvo renkama informacija ir už piniginį atlygį. (...) Pinigų gavimas labai sudėtingas, išvykstant į kitas valstybes neva poilsio, turizmo reikalais“, – komentavo prokuroras.