Prognozuojama, jog Lietuva nespės įvykdyti reikalavimų dėl lauko tualetų likvidavimo ir turės sumokėti milijonus eurų

Europos Komisija (EK) Lietuvai paskelbė ultimatumą dėl lauko tualetų atsisakymo ir centralizuotos kanalizacijos vystymo, tačiau iki ultimatumo pabaigos likus ketveriems metams abejojama, ar Aplinkos ministerija, savivaldybės ir gyventojai ras efektyvių šios problemos sprendimo būdų.

Lietuvai duota laiko susitvarkyti iki 2023 m. Neįgyvendinus normatyvo, kad ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų gyvenvietėse su 2 tūkst. ir daugiau gyventojų būtų surinkta centralizuotai, valstybei teks mokėti milijonus eurų siekiančias baudas.

Aplinkos ministerija yra paskaičiavusi, jog norint pasiekti valstybei iškeltą tikslą reikalinga 100 mln. eurų suma. Savivaldybių skaičiavimais, iš viso prie nuotekų tinklų neprijungtų žmonių aglomeracijose vis dar yra apie 30 tūkst. Taigi, vidutiniškai vienam namų ūkiui vandenvalos įrengimo darbai kainuotų apie 3,3 tūkst. eurų.

Lietuvos atžvilgiu EK šiuo klausimu vis griežtina toną, nes šalyje lauko tualetai vis dar itin paplitę. Tai lemia žalą gruntiniams vandenims – nuotekos požeminiais kanalais patenka į šulinius ir vandens gręžinius, žmonės dėl to gali užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcijomis.

Gyventojams gali pritrūkti motyvacijos ir lėšų

Nuotekų valymo darbais užsiimančios įmonės direktorius Edgaras Lideikis mano, jog iki 2023 m. Lietuva šios problemos neišspręs.

„Žmonės daug metų nuotekas tvarkė netinkamai, nes niekas tiesiog to nereikalavo. Kai atsirado vandens valymo įrenginiai, jie kaimo žmogui tapo neįkandami finansiškai. Sukrapštyti 2–3 tūkst. eurų jam yra per daug sudėtinga. Uždrausti jie (lauko tualetai – red. past.) jau ganėtinai seniai, tačiau dar nemažai jų tebestovi, o kad aplinkosaugininkai už juos masiškai baustų, aš nesu girdėjęs, vos keli atvejai yra pasitaikę.

„Jeigu gyventojams tas prisijungimas kainuos bent centą, tada vieni jungsis, o kiti ne, nes neturi pinigų.
– E. Lideikis

Į centralizuotų nuotekų tinklų įvedimą iki kiekvieno atokiau stovinčio namelio taip pat žiūriu labai skeptiškai, nes tai jau turėjo būti įgyvendinta. Pavyzdžiui, daugelyje Šiaulių rajono gyvenviečių šis vamzdynų įvedimas vis atidedamas su nauju pažadu tai padaryti po kelerių metų.

Per tiek laiko, kiek dirbu prie nuotekų valymo įrenginių, gyvenvietėms pastatytų bendrų nuotekų valymo įrenginių galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Norint pastatyti vieną bendrą nuotekų valymo įrenginį gyvenvietei, susiduriama su tokiomis problemomis: reikia servitutinio sklypo, kuriame stovės nuotekų valymo įrenginys, nemažai klientų patys jau valo nuotekas pasistatę nuotekų valymo įrenginius, tad prie bendrų tinklų nenorės prisijungti, ir jeigu gyventojams tas prisijungimas kainuos bent centą, tada vieni jungsis, o kiti ne, nes neturi pinigų.

Esu girdėjęs, jog Radviliškyje finansuodavo 300 eurų. Tai yra šiokia tokia pagalba, tačiau apie daugiau tokios paramos atvejų nesu girdėjęs“, – svarstė E. Lideikis.

Atsakomybė krenta vandens tiekėjams

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prieš kelias dienas paragino savivaldybes imtis iniciatyvos ir teigė, kad jos pakankamai pajėgios spręsti šią problemą.

Seimas pernai gruodį priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias miestų ir miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Pagal įstatymo projektą vandens tiekėjas privalo aglomeracijų gyventojams, netinkamai tvarkantiems nuotekas, nutiesti infrastruktūrą iki būsto ribos, turint raštišką žemės savininko sutikimą, infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka vandens tiekėjas.

Gyventojams, kurie atsisako šių darbų, gresia administracinė atsakomybė – iš pradžių įspėjimas, o po to piniginė bauda nuo 70 iki 100 eurų.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas portalui Alfa.lt teigė, jog, patikslintais preliminariais skaičiavimais, tinkamam direktyvos dėl miestų nuotekų valymo įgyvendinimui pasiekti reikia apie 50 mln. eurų, prijungti apie 20 tūkst. gyventojų.

„Už gyventojų prijungimą prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atsakingos savivaldybės ir jų kontroliuojamos įmonės – geriamojo vandens tiekėjai. Aplinkos ministerija, siekdama sudaryti galimybes gyventojams prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria dotacijas savivaldybėms, kad jos galėtų organizuoti prijungimo darbus gyventojų sklypuose prie centralizuotų nuotekų tinklų.

2017–2018 m. Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė 2,3 mln. eurų prijungimo darbams gyventojų sklypuose atlikti. 2019–2020 m. savivaldybės planuoja organizuoti prijungimo darbus gyventojų sklypuose už 800 tūkst. eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirtų lėšų.

Taip pat Aplinkos ministerija iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2017 m. ir 2018 m. skyrė 1,92 mln. eurų atskirų aglomeracijose esančių kvartalų, turinčių savo nuotekų surinkimo infrastruktūrą, prijungimui prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemų. 2019 m. iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo vandens įmonėms gyventojų prijungimui bus skiriama 2,695 mln. eurų“, – teigė I. Valūnas.

Šių metų pradžioje Finansų ministerija su Aplinkos ministerija ir Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigė Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą Vandentvarkos fondą.

Fondo lėšomis bus teikiamos paskolos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai finansuoti terminui iki 20 metų.

Siekiant didesnio lėšų panaudojimo efektyvumo ir perėjimo prie sektoriaus finansavimo tik finansinių priemonių lėšomis, paskolos bus derinamos su grąžinamąja subsidija, kuriai taip pat numatyta skirti Sanglaudos fondo lėšų centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimui ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui aglomeracijose, kuriose susidaro 2 tūkst. ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti apkrova.

Alfa.lt