Prognozių ir perspėjimų skyrius

Galėtų toks būti radijo ar TV žinių laidoje, galėtų būti laikraštyje ar žurnale. Būtų, ką pasakyti. Neužtenka vien tik pranešimų apie būsimus orus. Reikėtų ko nors stipriau. Ypač ekonominiais klausimais. Juk Lietuvoje daugiausia ekonomistų kvadratiniame kilometre. Daugiau už juos tik krepšinio teisėjų. Gera būti ekonomistu, nes net kompiuteryje kai paspaudi žodį „Nebrangs“, šis nebežino, ką rodyti. Nors ką šiandien žadėti žmonėms, kai jie patys nežino, ko nori?

O ar girdėjote, kad šiuolaikiniam pasauliui gresia keturi „apokaliptiniai raiteliai“, galintys nusinešti pasaulį į prarają? Tai artėjanti klimato katastrofa, neprognozuojamos biogenetinių tyrimų pasekmės, klaidinga finansų rinkų savireguliacija ir vis didėjantis žmonių skaičius žemėje.

Labiausiai kenksminga gyventi

Šias eilutes iš A. Baltakio eilėraščio ir „Hiperbolės“ dainos prisimeni, pasiklausęs prognozių ir perspėjimų. Kad ir šis – jog dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą gali įvykti visuotinis atšilimas 4 laipsniais. Bet tai ne blogiausia – kiti reiškiniai paskatintų žymiai blogesnes pasekmes, pavyzdžiui, metano dujų ištrūkimas iš amžinojo įšalo Arktyje. Dėl to temperatūra visame pasaulyje gali pakilti 6 laipsniais ar net daugiau. Dėl to kiltų badas visame pasaulyje, socialinių neramumų, kurie privestų prie civilizacijos žlugimo.

Branduolinis karas tarp JAV ir Rusijos tampa pagrindine apokaliptine baime. Branduolinio sprogimo metu į stratosferą pakilę dūmai užblokuotų Saulės šviesą daugeliui mėnesių. Tai galėtų atnešti galą civilizacijai, nepaisant to, kokia buvo paties sprogimo žala.

Genetinė inžinerija, kurios metu kuriami nauji superorganizmai, neįtikėtinai padėjo žmonijai. Tačiau viskas gali pakrypti pražūtinga linkme – netikėtai arba kai kažkas gali tyčia taip padaryti. Gali būti sukurtas patogenas, kuris puola žmones arba gyvybiškai būtiną globalinės ekosistemos dalį. Pasekmės gali būti dar blogesnės nei natūralios pandemijos atveju.

Apie mėsos produktus visko prisiklausiau, tad galvoju – valgysiu žuvį. Bet, pasirodo, siaubingai užteršta Baltijos jūra. Tai gal pieno produktai? Bet sužinai, kad pieno pakuotės sterilizuojamos antibiotikais. Lieka vaisiai. Koks gražus obuolys guli prekybos centre. Grožiesi iki žinios, kiek daug chemijos buvo reikalinga tam grožiui išgauti.

O dar ir tokios problemos, kad per pastaruosius metus atotrūkis tarp vargšų ir turtingųjų tapo kaip niekada didelis žmonijos istorijoje: 80 nuošimčių gamtos gėrybių naudojasi tik 20 nuošimčių planetos gyventojų. Nuo bado kenčia milijardas gyventojų, t. y. kas septintas žmogus. Daugiau kaip 50 nuošimčių užauginamų grūdų panaudojama ne žmonių mitybai, o gyvuliams šerti arba biokurui. Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų – vienam lietuviui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto. Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingų metano dujų. Jos teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei anglies dvideginis ir tuo dar smarkiau aštrina klimato atšilimo problemą.

Skųskitės

Į Prognozių ir perspėjimų skyrių turėtų būti leista visiems skambinti kaip į bet kokią kitą TV ar radijo laidą. Pavyzdžiui, į „Nuogą tiesą“. Šiandien dažnai girdime žodžius „liaudies balsas“. Norima pabrėžti, kad už tų žodžių slypi tiesa, jog tai yra tai, kas nenuginčijama. Kokios nors laidos vedėjas ar vedėja sako: „O dabar pasiklausykime, ką kalba žmonės mūsų miestų gatvėse.“ Viskas aišku – Seimas blogas, kainos kyla, nusikalstamumas auga... Nejau kalbėtojai tiki, kad į jų balsą atkreips dėmesį: pakels atlyginimus, išasfaltuos gatvę, neuždarys turgaus, pailgins alkoholio pardavimo laiką?..

Tokių laidų vedėjai, suteikdami žodį paskambinusiam pašnekovui, galėtų iškart pasakyti: „Skųskitės!“ Kur dingo anksčiau populiarios skundų knygos? Kiekvienoje parduotuvėje, aptarnavimo ar šiaip bet kokioje įstaigoje jos gulėdavo. Pasiskundei ir ramiau. Tiesa, į tuos skundus netgi būdavo reaguojama – vadovai kviesdavo darbuotojus ir vykdavo tokių skundų aptarimai, kaltųjų pabarimai ir trūkumų šalinimas. Dabar, sako, skųskis nesiskundęs – niekas nereaguos.

Jei nebūtų žmogui suteikta išsisakymų galimybė, su kuo jis pasikalbėtų? Su sutiktuoju gatvėje? Jūsų klausia: „Kaip sekasi?“ Kiekvienas lietuvis, be abejo, turi problemų, todėl atsakymas „Puikiai!“ nelabai tiktų. Greičiausiai puikiai ir nesiseka, nes taip retai būna, o jeigu ir sekasi, nesugadinkite klausiančiojo nuotaikos, atsakykite, kad problemų turite. Stenkitės atsakyti kuo trumpiau. Pašnekovas jums bus dėkingas. Jam užtenka žinoti, kad jūs turite problemų, o smulkmenos nelabai ir domina.

Jei moteris turi tris drauges ir jos visos keturios susirenka, aišku, kad kalbėti nėra apie ką. Žmona pasiskundė pirkusi batus, kurie šiek tiek spaudžia. Didesnio dydžio nebuvo, o atsispirti batų grožiui negalėjusi. Nuraminau ją, sakydamas, jog kiekviena moteris turi batus, su kuriais galima tik sėdėti.

„Lipk ant svarstyklių ir sužinosi savo likimą“, – tai norėčiau pasakyti žmonėms, kurie lankosi pas astrologus, ekstrasensus, pranašus ar panašaus plauko veikėjus, norėdami sužinoti savąjį likimą.

Kitaip jausti pasaulį

Greitai 90-mečio sulauksiantis žvalus ir jaunatviškas profesorius Vytenis Rimkus kalbėjo, kad dabar geriau gyventi nei anksčiau. Pagyvenę žmonės priešingai kalba, o kad dabar gera gyventi, sako dažniau jaunimas. Vadinasi, profesorius visad išliks jaunas.

Įsivaizduok – atsikėlei rytą ir sugalvojai: viskas, nuo šiol nebeskaitysiu horoskopų, nebesidėsiu magneto į kišenėlę prie širdies, išmesiu visus homeopatinius vaistus, nebenaršysiu internete, nes pagaliau pradėsiu suvokti, kad mano lankomi puslapiai tušti ir neaktualūs. Žodžiu, nebeužsiiminėsiu jokiomis kvailystėmis.

Norint šiandien būti geros nuotaikos, reikia kitaip jausti pasaulį, antraip viskas aplinkui virs rutina. Bent man menininkai nėra išskirtinė grupė. Man išskirtinė grupė tik kūrėjai. Kaip gera pasaulį originaliai pamatyti, suvokti ar pajausti. Deja, tai itin retos akimirkos. Tada tu žinai, nors ir nesugebi pasakyti ką. Vis dėlto tas žinojimas niekur nedingsta, jis pasireiškia šypsena, buvimo džiaugsmu, gera nuotaika, tobulai išdėliotu laiku, būsena, kai atrodo, jog tavęs niekas negali sužeisti. Su aplinka bendrauji be įtampos. Kaip aklam žmogui apibūdintumėte žalią spalvą? Ilgai mąsčiau. Paskui pagalvojau, sušukčiau: „Žalgiris!“

Man gražu, kai žmogus ima laužyti visas mados taisykles ir ji tampa nevaržoma. Drabužiuose gali šalia būti ir gėlės, ir juostelės, begalė spalvų, kai net violetinė ir oranžinė, būdamos greta, nesipeša. Galima derinti tai, kas nesuderinama. Tik marškinėlių priekį reiktų sukišti į kelnes, o kitą pusę palikti ištrauktą. Kaip puiku, kai žmonės gyvena jausmų pasaulyje. Suprantu Salomėją Nėrį, nes ji kliovėsi jausmais. „Kiekvienas žodis yra dėmė tylai“, – taip ar panašiai yra sakęs S. Beketas.

Visi manęs klausia, ar yra Dievas. Susimąstau ir aš. Pakeliu akis į dangų ir teiraujuos:

– Dieve, ar tu esi?

Tyla. Vadinasi, yra.